„Mūsų skaičiavimai rodo, kad pernai net 71 proc. su gydytojo receptu skiriamų vaistų gyventojams buvo kompensuojama. Taigi ne tik pasiekėme, bet ir pralenkėme Vaistų politikos gairėse nustatytą tikslą – 2027 m. Lietuvos gyventojams kompensuoti 68 proc. receptinių vaistų ir taip sumažinti pacientų išlaidas vaistams“, − sako VLK Vaistų kompensavimo skyriaus vedėjas Evaldas Stropus.
Pasak jo, kasmet stebimas vidutiniškai 6 proc. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo didėjimas, o pernai suvartotų kompensuojamųjų vaistų vidutinių dienos dozių skaičius 1000 gyventojų išaugo 17 proc., palyginti su užpernai. Tai reiškia, kad jau 62 proc. visų Lietuvoje suvartotų vaistų dienos dozių buvo apmokėta Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis.
Per penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo 41 proc.
Apskaičiuota, kad per pastaruosius penkerius metus kompensuojamųjų vaistų suvartojimas išaugo beveik 41 proc. arba net iki 833 dienos dozių, tenkančių 1000 gyventojų per dieną.
VLK tyrimas atskleidė, kad praeitais metais Lietuvoje daugiausiai – 55,5 proc. – suvartota širdies ir kraujagyslių sistemą veikiančių vaistų vidutinių dienos dozių, tačiau palyginti su 2021 m., jų suvartojimas sumažėjo net 7 proc. ir gerokai išaugo virškinimo traktą ir metabolizmą veikiančių vaistų (beveik 6 proc.) bei priešnavikinių vaistų suvartojimas (beveik 4 proc.).
Taip pat analizė parodė, kad pernai suvartotų kompensuojamųjų generinių ir biopanašių vaistų vidutinių dienos dozių skaičius, palyginti su 2021 m., nežymiai išaugo, tačiau tai sudarė mažiau nei pernai – 56,5 proc. – visų suvartotų kompensuojamųjų vaistų, o 43,5 proc. teko originaliems ir referenciniams vaistams.
Visą 2022 m. kompensuojamųjų vaistų suvartojimo ataskaitą rasite čia.
