Tai numato ketvirtadienį pasirašytas Sveikatos apsaugos ministerijos, Švietimo ir mokslo ministerijos, Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacijos bei Lietuvos dietologų draugijos bendradarbiavimo susitarimas.
Šiuo susitarimu Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija įsipareigoja derindami su Lietuvos dietologų draugija parengti pavyzdinį pagrindinės dietos ne mažiau kaip vienos savaitės valgiaraštį Lietuvos gydymo įstaigoms ir rekomenduojamus patiekalų keitimo variantus bei pavyzdinius trijų savaičių valgiaraščius Lietuvos mokykloms ir rekomenduojamus patiekalų keitimo variantus, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija.
„(...) Tikiu, kad galime ne tik atnešti realios naudos, bet ir nustatyti naujus standartus, kurių vedami sukursime geresnę aplinką ateinančioms kartoms“, – pranešime cituojamas asociacijos prezidentas Jaroslavas Orševskis.
Jame pažymima, kad kokybiško ir sveikatai palankaus maisto gaminimo įgūdžių planuojama apmokyti ne mažiau kaip 60 gydymo įstaigų bei mokyklų virėjų.
Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga džiaugiasi, kad prie valstybės institucijų iniciatyvų prisijungia socialiai atsakingos organizacijos.
„Be galo džiugu, kad valstybės iniciatyva, kad pacientus ir vaikus, pasiektų kokybiškas maistas, neliko nepastebėta ir Lietuvos restoranų vyriausiųjų virėjų ir konditerių asociacija, kuri pati kreipėsi, norėdama realiais darbais prisidėti prie šios iniciatyvos. Jų dėka jau visai netrukus galėsime pasiūlyti šioms žmonių grupėms restoranų vyriausiųjų virėjų sukurtą kokybiškesnį maistą“, – sako A. Veryga.
Švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė savo ruožtu teigia, kad maisto vertinimas švietimo įstaigose tik dar kartą patvirtino vaikų ir tėvų nuogąstavimus, kad ne visose švietimo įstaigose vaikai gauna pakankamai kokybišką maistą ir ugdoma valgymo kultūra bei higiena.
„(...) Maitinimas švietimo įstaigose aktualus didžiajai daliai šalies vaikų – daugiau nei 430 tūkst. darželinukų ir mokinių, todėl sveikos mitybos įgūdžius būtina lavinti nuo mažų dienų“, – teigia ji.
Sveikatos apsaugos ministerija susitarimu įsipareigojo parengti naują maitinimo gydymo įstaigose tvarkos aprašą, kitus reikiamus teisės aktus ir paskelbti parengtus valgiaraščius, kad kiekviena įstaiga galėtų nemokamai jais naudotis.
„Taip pat planuojama parengti ir internete paskelbti sveikatai palankių patiekalų receptūrų duomenų bazę, iš kurios ligoninių ar gydymo įstaigų virėjai galėtų rinktis receptus ir be jokių formalių derinimų gaminti maistą pacientams ar vaikams. Visuomenė taip pat galės siūlyti savo sveikų ir skanių patiekalų receptus, kad jie būtų įtraukti į šią atvirą duomenų bazę“, – teigiama pranešime.
Praėjusią savaitę Sveikatos apsaugos ministerija paskelbė, kad nuo rugsėjo įsigalios naujos vaikų maitinimo taisyklės: darželiuose ir mokyklose negalės būti siūloma pieno produktų su glajumi, glaistu, šokoladu ar kremu, valgomųjų ledų, rūkytų mėsos gaminių, taip pat bus draudžiami džiūvėsėliuose volioti ar džiūvėsėliais pabarstyti kepti mėsos, paukštienos ir žuvies gaminiai, padažai su spirgučiais. Tai numatyta jau patvirtintame naujame maitinimo organizavimo darželiuose, mokyklose, stovyklose ir socialinės globos įstaigose tvarkos apraše.
Maitinimo paslaugų tiekėjai: svarbu adekvati kaina
Maitinimo paslaugų tiekėjai sako, kad receptų siūlytojai turėtų atsižvelgti į kainą, už kurią tenka gaminti ligoninėse ar ugdymo įstaigose.
Maitinimo paslaugas ugdymo, gydymo, globos ir kitoms įstaigoms teikiančios viešosios įstaigos „Kretingos maistas“ vadovė Alisa Norkuvienė sako, kad dabar valgiaraščius rengia pačios įmonės specialistai, turintys ilgametę patirtį šioje srityje.
„Nežiūrint į tai, pasinaudotume paruoštais sveikatai palankaus maisto valgiaraščiais, jei jie atitiktų visus tai reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, būtų adekvatūs turimam finansavimui“, – BNS pateiktame komentare teigia A. Norkuvienė.
Jos teigimu, svarbu ir tai, kad žaliavos į valgiaraštį įtrauktų patiekalų gamybai atitiktų keliamus reikalavimus, žaliavų tiekėjai nurodytų faktinę, o ne iš pasenusių žinynų nurašytą energinę ir maistinę vertę, skaidulines medžiagas, cukrų, druską ir t.t.
„Labai svarbus ir tas faktorius, kad valgiaraščiai būtų sudaromi įvertinant gamybos mastus, transportavimą, pateikimą, temperatūrinį rėžimą“, – sako A. Norkuvienė.
Anot jos, bendrovė pati investuoja į specialistų mokymą, bet pasinaudotų personalo mokymais iš šalies, jei būtų pasiūlyta.
