Sveikatos apsaugos ministerija iš dalies stabdo greitosios medicinos pagalbos centralizavimą, nes kai kurios savivaldybės tam nepasirengė. Nuo šių metų sausio 1-osios planuota pertvarka sulaukė rajono medikų ir Seimo sveikatos reikalų komiteto kritikos. Paslaugų centralizavimui nepasirengta, iki šiol neaišku, iš kokių lėšų ir kada savivaldybės galės įsigyti reikiamą įrangą. Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, kad sumažinus greitosios medicinos pagalbos brigadų skaičių pagalba laiku nepasieks nukentėjusiojo.
Pertvarkai nepasirengta
Priekaištų dėl operatyvumo ir neracionalaus lėšų panaudojimo sulaukusią Lietuvos greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą buvo nuspręsta centralizuoti nuo šių metų pradžios. GMP dispečerinių tarnybų funkcijas turėjo perimti 10 apskričių centrų įstaigos, tačiau pertvarkai laiku pasirengė tik Kalvarijų, Kazlų Rūdos, Elektrėnų, Trakų, Marijampolės, Skuodo savivaldybės, Klaipėda ir Vilniaus apskritis.
Likusioms savivaldybėms skirta daugiau laiko pasirengti GMP centralizavimui – jos tai turi padaryti iki šių metų liepos 1-osios. Kalbintų rajono medikų teigimu, centrinėms apskričių dispečerinėms ir GMP automobiliams trūksta kompiuterių, programinės įrangos, navigacijos, iki šiol neaišku, kada finansavimas pasieks savivaldybes.
„Pertvarkai esame visiškai nepasiruošę – niekas mums nepaaiškino, kaip tai turėtume padaryti, net nežinau, kas turėtų skirti finansavimą, kad galėtume nusipirkti trūkstamą techniką“, – situaciją komentavo Utenos pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) direktorius Vladislavas Kadleris.
Sveikatos apsaugos ministro įsakyme dėl GMP paslaugų teikimo organizavimo numatyta, kad GMP paslaugas įstaigoje vienu metu privalo teikti ne mažiau kaip dvi budinčios GMP brigados. Jas Teritorinės ligonių kasos finansuoja tik tada, jei rajone yra 18 tūkst. miesto ir 16 tūkst. kaimo gyventojų. Jei nustatytoje teritorijoje negali būti užtikrinamas dviejų GMP brigadų darbas, savivaldybės turi pačios padėti išlaikyti du postus, arba jų rajone liks tik viena budinti brigada, kurios darbą organizuos gretimo rajono GMP tarnyba.
Molėtų rajono GMP centro direktorė Auksė Mackonienė teigė neįsivaizduojanti, kaip ši sistema veiks realybėje.
„Per kiek laiko atvažiuos kitos savivaldybės brigada, jei pagal ministro įsakymą mieste ligonį turime pasiekti per 15 min., o rajone – per 25 min.? Kaip bus suformuotos brigados, kaip jos ras svetimame rajone esantį ligonį? Aiškinama, kad kažkokiu būdu bus galima informuoti greitąją dėl kito iškvietimo, tačiau tam iki šiol nėra pasiruošta techniškai, automobiliuose neįdiegta speciali įranga, radijo ryšys“, – pertvarką kritikavo Molėtų rajono GMP centro direktorė.
Vėlavimų pas ligonius padaugės
Rajonų medikai baiminasi, kad sumažinus brigadų skaičių ligoniai pagalbos laiku gali visai nesulaukti.
„Turime dvi brigadas, tačiau pagal statistinį gyventojų skaičių mums planuoja palikti tik 1,34 brigados. Toks sprendimas prasilenkia su sveika logika, nes Molėtų ligoninėje nėra reanimacijos, akušerijos, vaikų skyriaus, ambulatorijos ir felčerių punktai rajone uždaryti. Tai kur ligoniams kreiptis? Viskas gula ant nemokamos GMP pečių – visus sunkius ligonius turime pervežti į Uteną ar Vilnių“, – piktinosi Molėtų rajono GMP centro direktorė A.Mackonienė.
Pakruojo rajone po pertvarkos vietoj trijų brigadų turėtų likti tik dvi. Pasak Pakruojo rajono PSPC vadovo Valentino Misiūno, nereikia būti specialistu, kad suprastum, jog padaugės vėlavimų pas ligonius.
„Anksčiau pacientus veždavome į Pakruojo ligoninę, o uždarius reanimacijos, chirurgijos ir akušerijos skyrius, tenka vykti į Šiaulius. Visi suprantame, koks svarbus yra laikas: nesulaukus pagalbos, galima ir numirti“, – be užuolankų dėstė Pakruojo rajono PSPC vadovas.
Kai kurių savivaldybių vadovai pasirengę nemažinti GMP brigadų ir išlaikyti jas savo lėšomis. Dirbti savarankiškai planuoja Širvintų, Elektrėnų bei Švenčionių rajonai.
„Turime keturias brigadas, tačiau pagal gyventojų skaičių mums priklauso tik 1,9 brigados. Niekam neįdomu, kad pas mus yra trys miesteliai ir mažesnis kiekis brigadų negalėtų užtikrinti tinkamo medicininio rajono gyventojų aptarnavimo. Iš Teritorinės ligonių kasos tikimės gauti 2,1 brigados finansavimą ir, patys skyrę trūkstamą sumą, išlaikyti keturias brigadas“, – teigė Švenčionių PSPC vadovas Vytautas Vaitkevičius.
Lėšų trūksta
Rajonų medikų ir Seimo sveikatos reikalų komiteto kritikos sulaukusi Sveikatos apsaugos ministerija laikosi nuomonės, kad GMP centralizuoti buvo būtina.
Pasak sveikatos apsaugos viceministrės Janinos Kumpinės, centralizavus dispečerines, paslaugos nuo gyventojų nenutols, nes kiekvienoje savivaldybėje budės greitosios pagalbos brigada, tad automobilių skaičius dėl pertvarkos nei sumažės, nei padidės. Skirtumas tik tas, kad informaciją apie iškvietimą priims centrinė dispečerinė, nuspręsianti, kurią brigadą siųsti į įvykio vietą.
„Kai savivaldybė disponuoja tik keliomis brigadomis, ji susiduria su problema, ką nusiųsti į įvykio vietą, jei visi automobiliai yra išvykę. Valdant didesnį kiekį brigadų, jų darbą galima paskirstyti pačiu racionaliausiu būdu, todėl esame įsitikinę, kad centralizavus dispečerines gyventojams paslaugos prieinamumas ir jos suteikimo operatyvumas tik pagerės“, – tikino viceministrė.
Paslaugų centralizavimui nepasirengusioms savivaldybėms pertvarkos terminas buvo atidėtas: pasirodo, kad centralizavimui tinkamai nepasirengė ne tik rajonų GMP, bet ir Sveikatos apsaugos ministerija. J.Kumpienė pripažino, kad pertvarkai dešimtyje apskričių vienu metu trūksta lėšų.
„Finansavimas įrangai įsigyti turėtų būti skiriamas per Valstybės investicijų programą. Ministerijai reikia padėti nusipirkti savivaldybėms trūkstamą įrangą, o biudžete pinigų labai trūksta, ir nei šiandien, nei rytoj nepajėgsime technika aprūpinti visos Lietuvos. Dalį lėšų esame numatę šiais metais, tačiau visai Lietuvai jų tikrai neužteks“, – kalbėjo viceministrė.
Kai kurios savivaldybės žada finansavimo nelaukti ir pačios pasirūpinti GMP automobiliams reikalinga technika.
Būta per daug abejonių
Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas
Sulaukėme ne vienos savivaldybės prašymo paslaugų centralizavimą atidėti. Savivaldybės skundėsi, kad nėra aiškiai sukurtos sistemos, daug kas techniškai neparuošta, įrangos finansavimo klausimas taip pat neišspręstas. Dėl išvardytų trikdžių raštu kreipėmės į Sveikatos apsaugos ministeriją. Iš jos gavome trijų lapų atsakymą, kuriame – begalė teiginių, kaip ministerija kažką planavo, ketino ir atidėjo. Tiek daug abejojant, atidėliojant problemų sprendimus iki paskutinės minutės, GMP centralizuoti visoje Lietuvoje buvo beveik neįmanoma. Dėl šios priežasties pareikalavome dispečerinių centralizaciją sustabdyti arba atidėti. Man iki šiol nesuvokiama, kodėl ministerija, rengdama pertvarką, nusprendė smarkiai sumažinti brigadų skaičių – palikti tik po pusantro ar vieną postą tokiuose mažuose rajonuose kaip Pakruojo, Molėtų, Zarasų, Ignalinos. Mano manymu, teiginys kooperuotis su kitu rajonu yra niekinis, nes aplinkiniuose rajonuose taip pat mažai automobilių.
Daiva ŠALC
