Tiesa, ypatingų patarimų turi ir Lietuvos žiniuonė - žolininkė J. Balvočiūtė.
„Vaišes ruošiančioms šeimininkėms norėčiau priminti, kad meilę artimiesiems galima išreikšti ir savo išmonę bei gebėjimą skaniai gaminti atskleisti ne priruošiant daugybę maisto, o pagaminant įvairesnių kokybiškų patiekalų. Gaminkite tiek, kad užtektų visiems paskanauti, bet ne penkioms dienoms. Kadangi perKūčias gausu ilgiau virškinamų patiekalų, pavyzdžiui, grybų, taip pat patiekalų, kuriuos gaminant naudojamas aliejus, rinkitės tokį aliejų, kurį galima kaitinti, bet nekaitinkite jo kelis kartus ir jokiu būdu nekaitinkite nerafinuoto aliejaus“, – sako ji.
Mitybos specialistė taip pat primena, kad, nepaisant gausybės ruošos darbų, kuriuos reikia nudirbti, ir Kūčių dieną svarbu nepamiršti pavalgyti įprastu metu: geriausia iš anksto suplanuoti, ką ir kada valgysite, kad neatsitiktų taip, jog pusryčius, pietus ir vakarienę suvalgysite per vieną kartą – vakare susėdę prie šventinio stalo.
„Kita taisyklė, kurios patarčiau laikytis, ypač žmonėms,linkusiems suvalgyti gausesnį maisto kiekį, kai jis yra labai skanus arba nekasdieniškas, – Kūčių vakarą planuojamą skanauti maistą iš karto įsidėti į lėkštę ir tuomet ragauti, o ne po truputėlį, po kąsnelį vis įsidedant visą vakarą. Vakare nepersivalgyti padės dar vienas dalykas – galima atsisakyti tų produktų ir patiekalų, kurie yra įprasto skonio, valgomi kone kiekvieną dieną, pavyzdžiui, duonos, ir per šventę ragauti tik įvairesnių, rečiau valgomų patiekalų“, – pataria ji.
Žolelės – profilaktikai
Pasak J.Balvočiūtės, kad per šventes nesustreikuotų skrandis, galima profilaktiškai pagerti žolelių arbatos. Tačiau jas taip pat reikia tinkamai pasirinkti.
„Jeigu jūsų skrandžio rūgštingumas padidėjęs, tiks švelnūs, gleivingi valgiai ir žolelės. Bet gerkite ne iš parduotuvės nusipirktą kisielių, o stipresnės ramunėlių arba mėtų arbatos, pasidarykite ir išgerkite linų sėmenų gleivių, spanguolių ar kitų vaisių kisieliaus“, – pataria ji ir aiškina, kad ketinant gerti gleivingą arbatą, užplikytas žoles reikia palaikyti 15–20 minučių, paskui gerai išmaišyti, kad gleivingos medžiagos tikrai patektų į vandenį, o ne liktų prilipusios prie žolelių, kurias arbatai ataušus nukošę išmesime.
Jeigu rūgštingumas sumažėjęs, pasak žolininkės, reikėtų užsiplikyti pelynų arbatos, tulžiai nutekėti padės kraujažolių, mėtų, ramunėlių,margainių, kiaulpienių, šlamučių arbata. „Kraujažolės tinka ir tiems, kurių rūgštingumas padidėjęs, ir tiems, kurių sumažėjęs. Jei skrandžio rūgštingumas normalus, vis tiek galima pagerti arbatėlės – paruoškite skrandį gausesnėms vaišėms, tada turėsite mažiau bėdų“, – aiškina J.Balvočiūtė.
Žolininkė mano, kad vaistinėse esančios mūsų žolininkų pagamintos šviežių, šiemet surinktų, tinkamai išdžiovintų augalų arbatos yra didelė parama norintiems vartoti žoleles. Laikantis ES reikalavimų, jose nėra nuodingų ar stipriai veikiančių žaliavų (ES yra pateikusi tokių draudžiamų augalų sąrašą). „Jei raižo vidurius, tiks stipresnė ramunėlių, mėtų, kitų kvapių žolių, smėlyninių šlamučių, kiečių, margainių arbatos, o jei nuolat vargina virškinimo bėdos, labai tinka pavartoti margainių žolės arba sumaltų jų sėklų arbatos“, – sako ji.
Pasak J.Balvočiūtės, žolelių arbatą ruošti reikia ne bet kaip. „Žoleles, kurias gersite gydymo tikslais, reikia užplikyti verdančiu vandeniu, nes kitaip dalis veiksmingų medžiagų gali likti augaluose. Tačiau laikas, per kurį arbata „pritraukia“, skiriasi. Žiedų arbatą galima ir po 5–10minučių gerti, tik bus per karšta ir teks palaukti, kol atvės. Užplikius žolių su stiebais, reikia palaukti 10 minučių ar ilgiau, o užplikytas šaknis, stambius stiebusbūtina palaikykite 0,5–1 val. ar dar ilgiau. Šaknys dažniausiai užplikomos iš vakaro. Jeigu jas užplikysite termose, arbata ryte dar bus bus šilta ir galėsite ją gerti“, – sako J.Balvočiūtė ir priduria, kad viena iš universaliausių yra vaistinių medetkų žiedų arbata – švelnų ir įvairiapusį poveikį darantis augalas padeda pačiais įvairiausiais atvejais.
