Šimtmečius skaičiuojanti Lietuvos Vyčio istorija, jo raida visais laikais kėlė visuomenės ir tyrinėtojų susidomėjimą. Susidomėjimas senąja Lietuvos heraldika, mūsų valstybės ženklais ir Vyčiu – pagrindiniu Lietuvos simboliu, ypač išaugo atgavus nepriklausomybę.
Herbas – tautos ir valstybės skiriamasis ženklas, pristatantis mus ir mūsų valstybę pasaulyje. Archeologiniai radiniai liudija, kad Lietuvos gyventojai jau X-XI a. turėjo ir naudojo amuletus su raitelio atvaizdais. Husyno metraštyje yra užsimenama, kad Lietuvos didysis kunigaikštis Vytenis (1293 – 1316 m.) sugalvojo sau ir savo valdomoms žemėms herbą, kuriuo buvęs šarvuotas raitelis su pakeltu kalaviju ant žirgo. Kaip tasai herbas vizualiai atrodė nežinome, nes jis iki mūsų dienų neišliko. Vėliau Lietuvos herbas Vytis – šarvuotas raitelis ant žirgo kaip valstybės ženklas pirmą kartą buvo pavaizduotas kunigaikščio Algirdo 1366 m. antspaude, deja iki mūsų dienų neišlikusiame. Apie jį žinome tik iš užsilikusios sutarties ir antspaudo aprašymo.
Pirmieji spalvotieji Lietuvos herbo vaizdai mus pasiekia iš 15 amžiaus metraščių, išlikusių Europos ir pasaulio bibliotekose, o taip pat kai kuriose šalyse esančiuose herbynuose ar senoviniuose rankraščiuose. Tokių herbynų su Lietuvos herbo atvaizdais esama Belgijos karališkoje bibliotekoje, Švedijoje, Prancūzijoje, Šveicarijoje, Austrijoje. Kai kurios JAV bibliotekos taip pat saugo įdomius Lietuvos simbolio istorijos fragmentus. Kongreso biblioteka Vašingtone (Library of Congress) retųjų knygų skyriuje saugo Ulricho Richentalio Konstanco bažnytinio suvažiavimo (1414 – 1418 m.) kroniką, kurioje yra išlikę 2 skirtingai atvaizduoti Vytauto Didžiojo herbai. Lietuvos–Lenkijos karaliui Vladislovui Jogailai šioje kronikoje parodytas kuklesnis dėmesys. Jo herbas pavaizduotas tik vienoje vietoje. Įdomu tai, kad pačią kroniką sudarė ir parašė šio suvažiavimo ir įvykio amžininkas bei dalyvis Ulrichas Richentalis, tačiau pati knyga atspausdinta kiek vėliau, tik 1483 m. Augsburge. NiujorkoViešoji biblioteka (New York Public Library) saugo dar senesnę šios kronikos versiją. Niujorko bibliotekoje saugomas retasis rankraštis datuojamas 1462-1463 m. Tai iki mūsų dienų neišlikusios kronikos originalo kopija.Pasaulyje išlikusios tik 9 šios retos ir įdomios knygos kopijos, jei tikėsime tyrinėtojų pateikiama informacija.
Tačiau bene pats didžiausias ir vertingiausias ir iki šiol netyrinėtas Lietuvos herbų rinkinys saugojamas Bavarijos valstybinėje bibliotekoje (Bayeriche Staatsbibliothek – BSB, Muenchen) Miunchene, Vokietojoje. Gausiame Bavarijos bibliotekos saugomų herbynų rinkinyje – kelios dešimtys įvairiausių ir idomiausių, iki šiol mūsų istorijai nematytų Lietuvos herbo atvaizdų ir įdomiausių jo atmainų.Mums čia atsiveria ištisas lobynas mažai žinomai viduramžių Lietuvos ir Europos heraldikos istorijai pažinti ir atrasti tai ko dar nesame matę, girdėję. Seniausias herbynas, kuriame pavyko aptikti Lietuvos istorijos pėdsakų, datuojamas 1475 metais. Nemažiau įdomūs ir kiti 16-17 a. herbynai, kronikos, atskleidžiantys mūsų valstybės herbo ypatumus, jo menininį grožį ir istorinę vertę. Svarbiausiai tai, kad prie herbų randami įrašai, nurodantys herbo priklausomybę. Širdis suvirpa, kai prieš akis atsiveria 15 a.meniškas spalvotas Lietuvos herbas su įrašu, patvirtinančiu, jog jis priklauso Vytautui Didžiajam, Vladislovui Jogailai, Lietuvai ar atskiroms Lietuvos žemėms, miestams, bajorams ar didikams.
Daug įdomių Lietuvos herbo – Vyčio pavyzdžių turi sukaupę ir išsaugoję Lietuvos muziejai, bibliotekos, archyvai ir privatūs asmenys savo kolekcijose.Tačiau tokių senų išlikusių iš viduramžių nėra daug.
Šiomis dienomis Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, Numizmatikos skyriaus darbuotojai visa tai kas saugoma Lietuvoje pabandė surinkti į vieną vietą ir visą medžiagą apibendrinti parodoje – “Vytis : istorija ir dailė”. Tai graži kauniečių muziejininkų dovana visuomenei,skirta Lietuvos vardo paminėjimo tūkstantmečiui. Paroda atidaroma š.m. liepos mėn. 2 d., Nacionalinio M.K.Čiurlionio dailės muziejaus rūmuose, Vl. Putvinskio g-vė Nr.55, Kaune. Šios įdomios parodos idėjos autorius žinomas senųjų Lietuvos monetų tyrinėtojas prof. St. Sajauskas. Parodos kuratoriai ir organizatoriai Numizmatikos skyriaus moksliniai bendradarbiai – Ignas Narbutas, Stanislovas Sajauskas, Beata Žaliaduonienė. Reikia tikėtis, kad ši vertinga istorinė paroda visame gausiame šventinių renginių virpesyje gražiai įsilies į jubiliejinės programos visumą, sulauks Lietuvos žmonių, šventės dalyvių ir svečių susidomėjimo bei Lietuvos herbo istorija besidominčiųjų dėmesio.
Vytauto Didžiojo herbas, Ulricho Richentalio Konstanco suvažiavimo kronikoje 1414-1418 m., publikuotoje 1483m. Augsburge. Šis vertingas leidinys saugojamas JAV, Rosenwald Collections and Special Collection Division of the Library of Congress
Vytauto Didžiojo herbas, Ulricho Richentalio Konstanco suvažiavimo kronikoje 1414-1418 m., publikuotoje 1483m. Augsburge. Šis vertingas leidinys saugojamas JAV, Rosenwald Collections and Special Collection Division of the Library of Congress
Karaliaus Vladislovo Jogailos herbas, Ulricho Richentalio Konstanco suvažiavimo kronikoje 1414-1418 m., publikuotoje 1483m. Augsburge. Šis vertingas leidinys saugojamas JAV, Rosenwald Collections and Special Collection Division of the Library of Congress
