„Ši vyriausybė nebuvo pati blogiausia, bet didesnės dalies visuomenės lūkesčių nepateisino. Premjeras Andrius Kubilius bene labiausiai iš visų buvusių premjerų stengėsi, bet jam daugiau dalykų nepasisekė, negu pasisekė“, – paklaustas, kaip vertina darbą baigiančios vyriausybės veiklą, Balsas.lt sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.
Anot jo, ši valdžia per daug giriasi, kad ji susitvarkė su krize.
„Užtenka baigti tris klases, kad savo finansines problemas išspręstum tik pasiskolindamas ir padidindamas mokesčius. Kita vertus, reikia pripažinti, kad su kai kuriomis ministerijomis dialogas buvo puikus, bet buvo ir tokių, su kuriomis bendradarbiauti pastaruosius kelerius metus buvo daug sunkiau negu esant ankstesnei valdžiai“, – sakė S. Besagirskas.
Reikia ne Graikija rūpintis, o savo valtelę lopyti
„Gali atsitikti ir taip, kad Rusija nebus mūsų strategine rinka, nes šios šalies taip pat laukia dideli iššūkiai. 10-ies metų prognozės rodo, kad dujų ir naftos suvartojimas mažės, o tai pagrindinis Rusijos pajamų šaltinis. Be to, ten bręsta ir kitos problemos, pavyzdžiui, dėl pinigų „išvežimo“ iš šalies. Europoje taip pat kol kas nematyti noro iš esmės spręsti ilgalaikes problemas.
Taigi, situacija dabar tokia: mes plaukiojame vandenį leidžiančioje valtelėje ir dar ją laužome, bet diskutuojame apie globalius dalykus, kuriems negalime padaryti jokios įtakos – kas atsitiks, jeigu Kinija pradės kariauti su Japonija, kas bus, jeigu JAV nesugebės aptarnauti savo skolos, kaip bus su Graikija ir Ispanija – o savo valtelės lopymas vis atidedamas“, – sakė S. Besagirskas.
Bet Lietuva, anot LPK atstovo, ne tik nesprendžia savo problemų, bet ir prisikuria naujų.
„Viena pagrindinių problemų verslui – mokesčių sistemos nestabilumas. Nueinančiai valdžiai nepavyko kovoti su socialiniais iššūkiais, tarp jų ir kvalifikuotos darbo jėgos mažėjimu. Švietimo ir profesinio rengimo sistema netenkina dabartinės darbo rinkos realijų. Prisidengiant tuo, kad kažkas daroma, valstybėje iš tikrųjų daug kas gadinama, o tam gadinimui naudojami valstybės pinigai“, – portalui Balsas.lt sakė S. Besagirskas.
Jei energija nepigs, verslas išeis iš Lietuvos
„Pats pirmas darbas, kurio turėtų imtis naujoji valdžia – energetika. Labai greitai turi būti parengta ir būtinai su visuomene aptarta aiški Lietuvos energetinės plėtros vizija, kurios turi būti griežtai laikomasi, neapgaudinėjant nei verslo, nei gyventojų. Šiandien mes statome atominę elektrinę, statome dujų terminalą, vystome alternatyvią energetiką, bet visoms šioms kryptims pinigų neužteks, ir Lietuva vėl bus priversta skolintis. Manau, kad nė viena Europos valstybė nėra pajėgi vystyti iš karto tris brangias kryptis. Lietuvai geriausias būtų toks sprendimas, kuriam įgyvendinti reikia mažiausiai išlaidų ir mažiausiai importo, pavyzdžiui, kogeneracinių arba biokuro elektrinių vystymas. Ir turi būti pateikti konkretūs skaičiai, paremti normaliomis, o ne tariamomis prielaidomis dėl Visagino atominės elektrinės“, – aiškino S. Besagirskas.
Anot jo, sutvarkyti energetikos sektorių labai svarbu, nes „jeigu energijos kainos ir toliau bus didesnės negu kaimyninėse valstybėse, verslas pradės masiškai trauktis iš Lietuvos. Verslas toks jau yra – dirba ten, kur pigiau“.
Naująją valdžią verslas spaus ir reikalaus
„Dialogas su partijomis per kelerius pastaruosius metus nuolat gerėjo, bet tai nereiškia, kad jie mus geriau girdėjo ir ne visada norėdavo ir darydavo tai, ką mes siūlėme. Paprasčiau yra apsimesti, kad girdi, bet nieko nedaryti. Bet reikia pereiti ir prie realių darbų. Juo labiau, kad yra tokių uždavinių, kuriuos reikėjo spręsti ne vakar, o prieš 20 metų“, – sakė S. Besagirskas.
Todėl jo teigimu, būsimos valdžios laukia dideli iššūkiai.
„Verslas atidžiais stebės būsimos vyriausybės sprendimus. Verslas supranta, kad atėjo riba – bedugnę matome, ir jeigu dar toliau eisime, įkrisime. Todėl atėjo laikas savotiškai demokratinei piliečių ir aktyvios visuomenės dalies kontrolei – didesniam spaudimui ir griežtesniam reikalavimui, kad tai, ko reikia visuomenei, būtų padaryta“, – kalbėjo S. Besagirskas, paklaustas, ko verslo visuomenė tikisi iš tų, kurie prie Lietuvos valdžios vairo stos po spalį vyksiančių Seimo rinkimų.
