Sostinės Šiuolaikinio meno centre duris atvėrė Lietuvos tapybos paroda. Čia pristatoma plati Lietuvos tapybos panorama – nuo studentų iki gerai žinomų menininkų darbų. Eksponuojami darbai, kuriuose – reakcijos į šiandieninius Lietuvos įvykius.
„Kaip aš čia patekau?“, taip pavadinta tapybos paroda, kurioje pristatomi penkiasdešimties Lietuvos menininkų darbai. Parodos sumanymas, pasak organizatorių, kilo iš ilgesio didelėms dailės parodoms, nes šiandien galime lankytis tik mažų galerijų ar personalinėse menininkų parodose.
„Kilo idėja gražinti prieš 20–30 metų vykusias tokias apžvalgines tapybos parodas. Dabar nekiltų ranka jų vadinti apžvalginėmis, tiesiog vienoje vietoje matyti daugelio tapytojų darbus – aš dabar paskaičiavau, kad čia keturios kartos šioje parodoje dalyvauja“, – tvirtina parodos organizatorė Arūnė Tornau.
Parodoje atrinkti tokie autoriai ir jų kūriniai, kurie geriausiai gali papasakoti kūrybos kontekstus Lietuvoje.
„Vienas iš mano kelių darbų šioje parodoje – Emos Goldman portretas. Tai mano Emos Goldman versija, garsios anarchistės, kuri gimė Kaune ir išgarsėjo visame pasaulyje“, – pasakoja tapytojas Dainius Trumpis.
„Čia esu aš klonuotas tiktai, aš tapau tokius savo klonus, jie truputė keičiasi, nes ta klonavimo technologija yra netobula. Ir dėl to vyksta kai kurie iškraipymai“, – teigia Žygimantas Augustinas.
Nors didelis dėmesys skirtas jauniems tapytojamas, parodos lankytojai galės išvysti naujausius pripažintų dailininkų Valentino Antanavičiaus, Algio Griškevičiaus, Augustino Savicko, Antano Obcarsko darbus.
„Aš sutikau, kadangi parodą rengia Šiuolaikinio meno centras – mūsų jaunystės laikais tai buvo svajonių svajonė kabinti savo darbus Šiuolaikinio meno centre. Ir čia jau seniai nebuvo tapybos parodų. Kadangi mane pakvietė, kas būna labai retai, tai aš sutikau ir įkalbinau Sauką dalyvauti, nors jis yra kategoriškai prieš bendras parodas ir sakė daugiau jau nedalyvaus“, – teigia tapytoja Nomeda Saukienė.
Parodos kuratoriai parengė gidą-žemėlapį, kuriuo reikia naudotis ieškant autorių darbų, mat prie jų nerasime nei pavadinimo, nei tapytojo pavardės.
„Egzistuoja tendencija tapatinti autorius su jo kūriniu, ir todėl dažnai ypač meno lauko žmonės pradeda daugiau galvoti apie autorių negu apie kūrinį, todėl mes norėjome atitolinti autorius nuo jų kūrinių, kad daugiau dėmesio būtų skiriama naujai kūrybai ir puskutiniams jų sukurtiems darbams“, – teigia parodos kuratorius Auridas Gajauskas.
J. Bučinskaitė
