Desperatiškas valdžios siekis ką nors sutaupyti vėl kirs studentams - parengti bent keli planai, kaip priversti studentus iš savo kišenės susimokėti sveikatos draudimą. Studentų atstovai tvirtina: jei valdžia sugebėtų skaičiuoti, tokių absurdų nereikėtų. Kiti pripažįsta, kad tai lems dar didesnę jaunimo emigracijos bangą.
Nesusitaria patys
Premjeras Andrius Kubilius prasitarė, kad studentai taupymo taikiniu tapo netikėtai - ketinta tik suderinti įstatymus, tačiau “išsivystė platesnė diskusija" ir studentus nuspręsta apmokestinti Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) - už juos iki šiol mokėjo valstybė. Planuojama, kad šis klausimas bus vėl sprendžiamas kitą savaitę.
Dar prieš kelis mėnesius Vyriausybė buvo užsibrėžusi apmokestinti PSD (864 litais per metus) visus vyresnius nei 25 metų studentus. Kilus pasipiktinimams, kad tai prieštarauja tiek sveikai logikai, tiek įstatymams, valdžia persigalvojo. Sveikatos apsaugos viceministrė Janina Kumpienė užvakar patvirtino, kad “linkstama prie nuomonės", jog mokant PSD pinigines tektų paploninti ne vyresniems nei 25-erių, bet visiems, kurie jau ir taip moka už mokslą.
Vakar sveikatos apsaugos ministras Raimondas Šukys jau tikino, kad valstybė draus visus nuolatinę (anksčiau vadintą dienine bei vakarine) studijų formą pasirinkusius studentus, taip pat nedirbančius doktorantus bei valstybės finansuojamus “neakivaizdininkus", t. y. pasirinkusius ištęstinę studijų formą. Nes pripažino, kad mokančiųjų už mokslą papildomas apmokestinimas prieštarautų Konstitucijai.
Tačiau pats A.Kubilius, paklaustas, ar teisinga, kad ir taip už mokslą mokantys studentai dar turėtų pakloti apie 800 litų PSD per metus, atšovė nemanantis, kad reikėtų “diskusiją taip plačiai tęsti ieškant kažkokių naujų galimybių".
Nemoka skaičiuoti
“Švietimo ir mokslo ministerijos užsakymu “Sodra„ suskaičiavo, kad apie 64 proc. studentų, besimokančių tęstinėse arba vakarinėse, neakivaizdinėse studijų formose, dirba, ir valstybei tektų mokėti PSD tik už maždaug 35 proc. likusių“, - “Respublikai" sakė A.Mark.
Be to, anot jo, įvairių tyrimų duomenimis, dirba ir iki 20 proc. studentų, besimokančių dieninėse studijose. Šie studentai patys susimoka už savo sveikatos draudimą, o valstybė už juos, kaip už studentus, antrą kartą perveda PSD mokestį Valstybinei ligonių kasai.
“Tačiau šito skaičiuoti kaip tik ir nenorima. Kyla įtarimas, kad Valstybinė ligonių kasa tiesiog nenori prarasti perteklinių lėšų, kurias gauna iš valstybės už dirbančius studentus", - įtarimais dalijosi studentų atstovas.
Anot jo, tokia netvarka yra jau daugybę metų ir permokėtos sumos gali siekti net keliasdešimt milijonų litų. Kyla pagrįstas klausimas, kur tos perteklinės lėšos už studentus, kurie dirbdami patys susimoka PSD, buvo išleistos.
Pasak A.Mark, vertimas imančius paskolas ir mokančius už nelabai patogias ir brangias studijas dar susimokėti ir sveikatos draudimą tikrai nebemotyvuos jų studijuoti Lietuvoje.
“Studentai ir taip Lietuvoje gyvena labai prastai. Vidutinės vieno studento pajamos yra vos 377 litai, o išlaidos viršija 1000 litų per mėnesį. Jei teks mokėti daugiau nei 700 litų per metus PSD mokesčio, tai dar labiau apsunkins studentų situaciją", - tvirtino studentų atstovas.
Anot A.Marko, kai kurie siūlymai paimti iš menkai išsivysčiusių valstybių praktikos.
“Pagal dabartinius siūlymus, būtų gerokai apsunkinta studentų padėtis. Jie ir taip turi bene brangiausiai Europoje mokėti už mokslą, turi vienas prasčiausių paskolų sąlygų, o dar jiems tektų susimokėti po didžiulę sumą sveikatos draudimo", - piktinosi A.Markas.
Prof. Romualdas Ginevičius - Vilniaus Gedimino technikos universiteto rektorius:
Man nesuvokiama, kodėl valdžia nuteikinėja prieš save jaunimą. Negi jiems dar maža? Reaguoja ne tik studentų atstovybės. Studentų atstovų siekius, kad dėl privalomojo sveikatos draudimo mokesčio nebūtų diskriminuojami tęstines studijas pasirinkęs jaunimas, palaikė ir Lietuvos aukštųjų mokyklų rektorių konferencija. Bet Vyriausybė ir vėl veliasi į diskusijas, vis naujus pasiūlymus vynioja į vatą, bijoma žengti paskutinį žingsnį ir atiduoti viską spręsti Seimui.
Iš tikrųjų ne tokie jau čia dideli pinigai, kad dėl galimų nuostolių reikėtų priešinti studentus ir didinti socialinę įtampą. Iš Vyriausybės nuolat girdime, kad Lietuvos ateitis yra aukštosios technologijos, žinių visuomenė, o daroma atvirkščiai - kad nebūtų kam tos žinių ekonomikos kurti ir joje dirbti. Nebent visa tai ketina sukurti labai arogantiški ir visa žinantys premjero patarėjai?
Durys lauk atvertos
Edvardas Žakaris - Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto narys:
Tai yra neraštingų žmonių sprendimai. Nes ir Seime, prieš priimant sprendimus, kai paklausi, ar yra skaičiavimai, jų dažniausiai negauni. Taip ir čia - kažkas aritmetiškai apskaičiavo, kiek uždirbs. Bet ar mūsų tikslas nėra, kad būtų kuo daugiau išsilavinusio jaunimo? Dabar daroma, kad tik kuo daugiau jų išvažiuotų iš Lietuvos. Studijų kainos Europoje kur kas mažesnės, mokytis gerai neskatinama, nes pereiti į nemokamą vietą gali tik po dvejų metų. Dabar prideda dar ir mokesčius papildomai. Regis, yra tyčinis veiksmas, kad jaunų žmonių, kurie yra mūsų ateitis, Lietuvoje liktų kuo mažiau.
