„Bet kokios spekuliacijos apie Ortodoksų bažnyčią Lietuvoje kaip galimą kitų valstybių įrankį, yra absurdiškos (...). Piktavališkai tvirtinti, jog Lietuvos ortodoksų bažnyčios dvasininkija palaiko karą ir pateisina agresiją – tėra šmeižtas“, – pirmadienį išplatintame pareiškime teigia stačiatikių Lietuvoje vadovas.
Jis tikina, kad Lietuvos ortodoksai „buvo ir išliks atsidavę Lietuvai, ištikimi nepriklausomybės ir laisvės dvasiai“, taip pat besilaikantys įstatymų ir „įnešę savą indelį į laisvos Lietuvos kūrimąsi“.
Praėjusią savaitę pranešta apie tai, kad metropolitas iš pareigų atleido kunigą Vitalijų Mockų, o kiti du kunigai, Gintaras Jurgis Sungaila ir Vitalis Dauparas, ne tik atleisti iš pareigų, bet ir nušalinti nuo bet kokios aktyvios tarnystės. Visi šie dvasininkai kritikavo Rusijos agresiją, smerkė Rusijos stačiatikių bažnyčios patriarcho Kirilo pareiškimus.
Inokentijus šiuos kunigus kaltina sąmokslu.
„Atėjo metas garsiai prabilti apie tai, kas iki šiol nebuvo išsakyta – apie sąmokslą Lietuvos Ortodoksų Bažnyčioje. Grupė kunigų jau seniai kūrė planus pereiti į Konstantinopolio Patriarchato jurisdikciją, o po tragiškų įvykių Ukrainoje apie savo ketinimus prabilo viešai“, – teigė metropolitas.
„Kas tie kunigai? Jų vardai yra žinomi, jie yra pasiskelbę didvyriais ir kankiniais, tačiau iš tiesų tėra sunkiai nusidėję Dievui Bažnyčios skaldytojai. Jie patys pasirinko nesantarvės kelią, ir dabar bando sugundyti kitus kunigus bei tikinčiuosius“, – dėsto stačiatikių Lietuvoje vadovas.
Jis tvirtina, kad asmeniškai jam tai yra „skaudi patirtis“, nes dviem iš trijų dvasininkų pats suteikė kunigystės sakramentą, o jų santykiai „buvo pagrįsti nuoširdumu ir tėviška globa“.
„Ir štai – sulaukiau smūgio iš pasalų. Man graudu, meldžiu Dievo jų pasiklydusių sielų išganymo. Iš tiesų, jie nežino, ką daro, dangstydami savo kėslus gerais ketinimais, prieškarine retorika ir patriotiniais šūkiais“, – dėsto metropolitas Inokentijus.
2018 metų spalį Konstantinopolio ekumeninis patriarchatas paskelbė negaliojančiu 1686 metais įvykusį Ukrainos stačiatikių prijungimą prie Maskvos patriarchato ir dar kartą patvirtino, kad kaip motininė bažnyčia, Konstantinopolis turi teisę ir tęs procedūras dėl autokefalijos (nepriklausomybės) Ukrainos stačiatikių bažnyčiai suteikimo.
