Mieli bičiuliai, kolegos, brangūs svečiai, gerbiami žurnalistai
pirmiausia norėčiau visus dar kartą pasveikinti visai neseniai nuaidėjusios Gegužės 1-ios, Tarptautinės darbo dienos proga! Tai labai svarbi diena Lietuvos, Europos, viso pasaulio socialdemokratams. Visiems tiems, kurie yra įsitikinę, kad darbas yra pagrindinė vertybė ir gerovės šaltinis, o socialinis solidarumas ir teisingumas – pamatiniai sveikos, gyvybingos visuomenės egzistavimo principai.
Gegužės 1-oji, Tarptautinė darbo diena, pažymima visose Europos Sąjungos valstybėse, mums svarbi ir kitu aspektu.
Gegužės 1-oji – taip pat ir Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena. Mūsų šaliai tai ir vienas svarbiausių įvykių per visą jos istoriją, ir didžiulis iššūkis. Turime tapti modernia valstybe šiuolaikiniame pasaulyje. Dėmesys socialinio teisingumo ir socialinio solidarumo klausimams – tai būdas susitelkti, padaryti taip, kad Lietuvoje būtų gera ne vien kokiai nors socialinei grupei, o visiems žmonėms, gyvenantiems iš savo darbo.
Rytoj pirmasis gegužės sekmadienis, Motinos diena. Nuoširdžiai sveikinu visas mūsų Mamas, kurios mums dovanoja neįkainojamą vertybę – gyvybę. Už šilumą, už meilę, už pasaukojimą. Tikrai suprantu, koks nelengvas uždavinys būti mama, auginti vaikus šiandienos Lietuvoje. Galiu užtikrinti, kad, mes, socialdemokratai, niekada nenustumsime į antrą planą socialinės rūpybos klausimų ir darysime viską, kad mamos mūsų valstybėje visada būtų užtikrintos dėl savo šeimos ir savo vaikų ateities.
Prieš dvejus metus, iš LSDP XXX suvažiavimo tribūnos sakiau, kad išgyvename vieną sudėtingesnių laikotarpių per visą nepriklausomos valstybės istoriją. Lietuvai, jos žmonėms teko patirti poveikį pasaulinės krizės, kurią sukėlė menkai prižiūrima, socialinės atsakomybės stokojanti ir rizikingais verslo modeliais grįsta globali finansų sistema. Tačiau mes, deja, taip pat susidūrėme ne tik su pačia krize, bet ir su skaudžiomis krizės suvaldymo pasekmėmis. Tokia buvo tuometinės valdančiosios koalicijos bei konservatorių vadovaujamos Vyriausybės politika.
Tai buvo sunkus laikotarpis Lietuvai ir nelengvas tarpsnis socialdemokratų partijai. Dirbome opozicijoje ir daugelis mūsų pasiūlymų buvo ignoruojami, atmetami nė nesvarstant – visokiais būdais formuojant nuomonę, kad opozicija, ypač pagrindinė opozicijos jėga, socialdemokratai, yra destruktyvūs, neturi idėjų.
Tačiau mes tvirtai laikėmės savo pozicijų. Ėjome į rinkimus turėdami aiškią ateities viziją, realią Lietuvos sėkmingos raidos programą, stiprią, kompetentingą komandą. Mes atvirai deklaravome, kad į rinkimus einame nugalėti. Ir mes nugalėjome!
Mes atlaikėme išbandymą opozicija, mes išlaikėme rinkimų egzaminą, mūsų pagrindinis uždavinys artimiausiems ketveriems metams – atlaikyti išbandymą valdžia.
Dabar jau nesame bejėgė opozicija, dirbame valdančiojoje koalicijoje, realizuojame savo programą. Ir visa tai pavyko pasiekti jūsų, bičiuliai, pasiaukojamo darbo, rinkėjų palaikymo dėka.
Prieš dvejus metus čia, erdviuose „Litexpo“ parodų rūmuose, Lietuvos Respublikos himnu prasidėjo jubiliejinis XXX-asis Lietuvos socialdemokratų partijos suvažiavimas. Panašiai prasidėjo ir šis, jau XXXI-asis LSDP suvažiavimas, tačiau politinė situacija šalyje yra gerokai pasikeitusi.
2012 metų Seimo rinkimus laimėjo Lietuvos socialdemokratai.
LSDP turi didžiausią frakciją Seime, mes gavome teisę formuoti koalicinį ministrų kabinetą ir vykdyti Vyriausybės programą, parengtą LSDP programos pagrindu.
Nors Vyriausybė yra koalicinė, joje bent keturių partijų atstovai, žmonės sako ir sakys, kad tai – socialdemokratų ministrų kabinetas. Jei veiksime sėkmingai ir efektyviai, laurus dalysis visa koalicija, jei suklupsime – didžiausia kaltė teks socialdemokratams. Tai rimtas iššūkis ir papildoma atsakomybė, kurią privalome prisiimti.
Akivaizdu, kad LSDP sugebėjo teisingai įvertinti politines Lietuvos realijas. Mums pavyko ne tik sėkmingai priešpastatyti savo programą konservatorių vykdomai šalies alinimo politikai, bet ir įrodyti, jog vienintelė išeitis iš susidariusios padėties yra ekonomikos skatinimas, o ne mokesčių didinimas ar pensijų karpymas. Žmonės mumis patikėjo ir už mus balsavo. Akivaizdu, kad po keturių metų laukinio kapitalizmo siautėjimo Lietuva vėl atsigręžė į atsakingą socialdemokratiją. Tačiau negaliu nepripažinti, kad šis pasitikėjimas mūsų partijai yra suteiktas avansu. Turime pasitikėjimo kreditą ir per artimiausius tris metus turime daryti viską, kad jį išmokėtume. Dabar atėjo laikas įrodyti, kad jie neapsiriko.
Mes nesiūlome jokių revoliucinių permainų. Neplanavome ir neplanuojame imtis skubotų, nepamatuotų pertvarkų ir nelenktyniausime parengtų įstatymų projektų gausa. Ne nuo kovingos retorikos pareiškimų realiai gerėja žmonių gyvenimas, sumažėja nedarbas, padidėja minimalus atlyginimas, traukiasi šėšėlinė ekonomika.
Lietuvai reikalinga stabili, kryptinga ir rezultatyvi politika, grįsta nuodugnia analize, ekonominiu tikslingumu, įvertinant socialines bei ekonomines pasekmes, ir trumpalaikes, ir ilgalaikes.
O kad galėtume pasirinkti maksimaliai teisingą ir visuomenei neskausmingą kelią, pirmiausia reikia žinoti, kokį ankstesnės valdžios palikimą turime ir, kaip racionaliai tai panaudoti.
Koalicinė Vyriausybė, pradėjusi veikti praėjusių metų pabaigoje, dėl suprantamų priežasčių dar neturėjo didelių galimybių radikaliai pakeisti susiklosčiusią padėtį, padaryti lemiamą įtaką jau įsibėgėjusiems socialiniams ekonominiams procesams.
Nors Vyriausybė yra nusistačiusi kitus veiklos prioritetus nei ankstesnė, siekiame objektyviai pažvelgti į esamą situaciją, konstruktyviai įvertinti nuveiktus darbus ir išlaikyti pozityvų tęstinumą. Tai reiškia, kad esame pasirengę formuoti tai, ko Lietuvos politikoje iki šiol nebuvo – darbų tęstinumo kultūrą.
Tęsdami pradėtus darbus laikomės racionalaus biudžeto taupymo politikos, ypatingas dėmesys skiriamas strateginiams energetiniams projektams, kurių plėtrai jėgos turėtų įlieti naujos iniciatyvos su regiono partneriais. Tęsiame piniginės socialinės paramos sistemos pertvarką, strategijos „Lietuva 2030“ įgyvendinimą.
Kartu reikėtų atkreipti dėmesį, jog per ketverius konservatorių valdymo metus valstybės finansų sistema buvo stabilizuota sumokant itin didelę kainą. Vykdant griežtą biudžeto politiką, didžiausią taupymo naštą ant savo pečių nešė ir tebeneša Lietuvos žmonės.
Skolinimasis aukštomis palūkanomis ir precedento neturinti valstybės skolos našta, mokesčių didėjimas kartu su chaosu mokesčių sistemoje, auganti infliacija, nedarbas ir emigracija, nemažėjanti šešėlinė ekonomika – tai tik keletas negatyvių dalykų, kuriuos paveldėjome iš ankstesnės valdžios. Europos Sąjungoje esame tarp šalių, turinčių didžiausią jaunimo nedarbą ir didžiausią skaičių žmonių, balansuojančių ties skurdo riba, o sveikatos apsaugai skiriame mažiausią BVP dalį.
Dar būdama opozicijoje LSDP frakcija, atsižvelgdama į paruoštą alternatyvią vyriausybės programą, sugebėjo laiku ir efektyviai inicijuoti konstruktyvius įstatymų projektus. Neapgalvoti, neatsakingi ir net žalingi ankstesnės valdžios žingsniai LSDP frakcijos iniciatyva buvo tikrinami Konstituciniame Teisme. Čia galima būtų prisiminti ankstesnės Vyriausybės vykdytą mokslo ir studijų reformą. Kai kurias jos nuostatas Konstitucinis Teismas pripažino prieštaraujančias Pagrindiniam šalies įstatymui. LSDP frakcija, kaip įmanoma stengėsi, kad antikonstitucinis įstatymas būtų pakeistas. Prie šito klausimo dar esame numatę sugrįžti.
Tik atėjus į valdžią ne vieną sprendimą reikėjo priiminėti nedelsiant. Pavyzdžiui, sustabdėme ankstesnės Vyriausybės palaimintą nevaldomą saulės elektrinių plėtrą, kuri verslininkams būtų nešusi didelius pelnus, o elektros vartotojams – išaugusią kainą. Buvo pateikta 15 tūkst. paraiškų įrengti beveik 500 MW saulės šviesos energijos elektrinių. Tai kasmet būtų pareikalavę per 0,5 mlrd. Lt subsidijų, kurios elektros energiją pabrangintų iki 5 centų už kilovatvalandę.
Kai kurie ankstesnės Vyriausybės sumanymai buvo teisingi, tačiau įgyvendinami buvo nekompetentingai. Turiu galvoje svarbią ir, deja, visiškai sužlugdytą ir visuomenės akyse kompromituotą pastatų renovacijos programą. Dar šiemet visose savivaldybėse prasidės daugiabučių modernizavimas pagal naują, mums dar opozicijoje esant parengtą modelį. Pirmam etapui atrinkta per 800 namų. Gyventojams nereikės imti banko paskolų, tai padarys savivaldybės paskirti administratoriai, o sąskaitos už šildymą, nuo jų atskaičiavus renovacijos išlaidas, bus mažesnės, negu tokiame pačiame nerenovuotame name. Kad šiam procesui nebūtų kliūčių, yra įsteigta Centrinė perkančioji organizacija, per kurią bus organizuojami viešieji konkursai. Renovacijos darbų užmojis turėtų suaktyvinti statybų, statybinių medžiagų verslą, darbo vietų kūrimą. Pagal turimą naujausią informaciją renovacijos darbai jau pradėjo judėti Zarasuose ir Ignalinoje, pasirašytos pirmosios rangos sutartys su statybininkais.
Esame pasirengę atsakingai įgyvendinti koalicinės Vyriausybės programos nuostatas, žymia dalimi paremtos LSDP programa. Įsipareigojome kurti gerovės valstybę, kurioje darbas yra didžiausia vertybė ir gerovės šaltinis, socialinio dialogo pagrindu ieškoti sprendimų ekonomikai gaivinti, skatinti verslą. 2013 metams Vyriausybė išskyrė veiklos prioritetus, kurie padėtų sutvirtinti tai, ką pavyko pasiekti anksčiau, ir išlyginti ekonominius, socialinius netolygumus.
Mūsų Vyriausybės darbotvarkės pirmaeilis uždavinys – ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. To sieksime didindami ūkio konkurencingumą, mažindami nedarbą, ypač jaunimo, subalansavę mokesčių naštą ir didindami mokesčių sistemos efektyvumą. Tai užtikrins ne tik nuoseklų biudžeto įplaukų gausėjimą, bet ir sudarys sąlygas gyventojų pajamoms augti, mažins socialinę atskirtį, stiprins žmonių pasitikėjimą valstybe, sudarys jiems patrauklias sąlygas kurti gerovę savame krašte. Mums svarbu tai, kas šiandien svarbu Lietuvos žmonėms – darbo vietų kūrimas, daugiau pajamų ir mažiau išlaidų šeimos biudžete, kuo palankesnis klimatas verslui.
Svarbus prioritetas – energetinis efektyvumas ir saugumas. Aš manau, kad pats skaudžiausias neatsakingos konservatorių politikos palikimas yra tai, kad jų valdymo laikotarpiu energetika buvo paversta politikos tarnaite. Energetikos klausimus sprendė diplomatai, IT specialistai, kilovatvalandes skaičiavo partijų politinės tarybos ir poetai, o apie tiekimo patikimumo užtikrinimą diskutavo prekybininkai ir pianistai. Visi kas tik nori – išskyrus energetikus. To pasekmė – per keturis metus niekur nepasistūmėta, sugriauta buvusi energetikos bazė, prarastas laikas ir supriešinta visuomenė. Net ir struktūriškai visa Lietuvos energetikos sistema buvo paversta vieno politinio Visagino projekto įkaite.
Mūsų partijos, Algirdo Mykolo Brazausko partijos pozicija visada buvo kitokia – pirmiausia reikia kalbėtis skaičių, o ne emocijų kalba.
Siekiant skaidrumo ir viešumo, pirmą kartą Seime ir kartu visuomenei buvo pateikta Lietuvos energetikų parengta studija ir darbo grupės išvados dėl energetikos strategijos krypčių, siekiant ekonomiškai optimalaus ir gyventojams palankaus apsirūpinimo elektros energija. Darbo grupė pasisakė už tai, kad Visagino atominės elektrinės projektas būtų tęsiamas tik įgyvendinus papildomas sąlygas – sutartine forma įteisinus regioninių partnerių dalyvavimą VAE projekte, užtikrinant projekto įgyvendinimo išlaidų, atsakomybės ir rizikos pasidalinimą, kartu su strateginiu investuotoju ir regioniniais partneriais užtikrinant maksimalų projekto finansavimą žemiausiais kaštais iš tarptautinių finansinių institucijų bei eksporto kredito agentūrų, užtikrinant nacionalinį susitarimą dėl energetikos plėtros. VAE projekto partneriai jau informuoti apie tai, kad šio projekto tęstinumas galimas tik susitarus jį pakoreguoti, ir dabar laukiama jų apsisprendimo.
Siekiant šalies finansinio stabilumo ir laipsniško biudžeto pajamų didėjimo, daug dėmesio bus skirta griežtai finansų kontrolei, šešėlinės ekonomikos suvaržymui.
Šiemet pasirengsime įsivesti eurą, nes įsijungimas į bendros valiutos zoną mums, pirmiausia, reikštų didesnį finansinį stabilumą. Nors de facto eurą jau turime, visų euro zonos privalumų, deja, nejaučiame. Šiuo metu paskolos eurais sudaro 70 proc. visų išduotų paskolų. Keisdami litus į eurus kasmet prarandame 100-120 mln. litų. Įsivedus eurą ir žmonės, ir valstybė galės skolintis mažesnėmis palūkanomis, suintensyvės investicijos. Mes tiesiog negalime atsilikti nuo kaimynų bei pralaimėti jiems kovą dėl investicijų. Dėl pasigirstančių kalbų apie referendumą norėčiau pasakyti tiesiai – mes esame partija, kuri Lietuvą atvedė į Europos Sąjungą. Per referendumą už stojimą į ES pasisakė absoliuti dauguma mūsų piliečių ir pasitikėjimas Europos Sąjunga mūsų šalyje iki šiol yra labai aukštas. Euro įvedimas yra įrašytas sutartyje. O kai žmonės, ypač vyresni, sako, kad jie bijo euro įvedimo, aš manau, kad jie labiau bijo ne euro, bet pasikeitimų proceso. Jei šį procesą mes sureguliuosime – o aš esu tikras, kad sureguliuosime, nes sureguliavome kur kas sudėtingesnius dalykus – nepasitikėjimas nauja valiuta greitai išnyks, o privalumus pajusime visi. Vyriausybė ir kitos atsakingos institucijos imsis visų galimų priemonių, siekdamos užtikrinti, kad prekių ir paslaugų kainos būtų perskaičiuojamos iš litų į eurus ir nurodomos skaidriai. Ir šie argumentai turėtų būti žinomi bičiuliams LSDP skyriuose.
Iki šiol Lietuvoje nebuvo racionalios, efektyvios regionų plėtros politikos. Lietuvos ateitis – ne vien Vilnius, Kaunas ar Klaipėda. Todėl didesnes investicijas, tarp kurių ir renovacijos reikmės, verslo skatinimas, darbo vietų kūrimas, pradedame kreipti į regionus.
Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo srityse sieksime gerinti paslaugų kokybę ir prieinamumą. Tarp svarbių krypčių – mokslo ir verslo integracija, kaip sąlyga ir pagrindas skatinant inovatyvių ir aplinkai palankių produktų kūrimą.
Užsienio ir gynybos politikos prioritetas šiemet mums itin svarbus tuo, kad privalome puikiai išlaikyti pasirengimo ir pirmininkavimo ES Tarybai egzaminą. Lietuvos atstovams teks vadovauti 1600 posėdžių. Jų dauguma vyks Briuselyje, tačiau Vilniuje pirmininkausime 180 posėdžių, iš jų 22 – aukščiausiojo arba ministrų lygio. Tai yra Lietuvos pareiga, o kartu ir nelengvas egzaminas. Turime išnaudoti visas galimybes ir pademonstruoti brandžios ES narės gebėjimus. Tai ilgam laikui lems požiūrį į mūsų šalį.
Patvirtintame Vyriausybės prioritetų įgyvendinimo 2013 metais dokumente numatytos aiškios veiklos ir siekiami rezultatai. Vyriausybės ministrams yra iškeltos konkrečios užduotys, kurias reikia įvykdyti ir atsiskaityti pagal rezultatus. Atėję į valdžią turime įgyvendinti tai, ką žmonėms pažadėjome.
Nepaisant skirtingos Vyriausybės narių patirties Vyriausybė dirba inovatyviai, lanksčiai, moderniai, spręsdama įvairius klausimus į pagalbą pasitelkia įvairių sričių specialistus. Prisipažinsiu, keista girdėti kritiką iš opozicijos atstovų dėl darbo grupių sudarymo. Socialdemokratų vadovaujama vyriausybė tęsia mūsų partijos įkūrėjo Algirdo Mykolo Brazausko politiką – pirmiausia reikia pasitarti su specialistais, ekspertais, socialiniais partneriais, išdiskutuoti sprendimus – o jau tada spręsti. Kas būna, kai sprendimus priiminėja vienas vyriausybėje ar ministerijoje užsidaręs politikas su savo artimiausia aplinka mes jau matėme per pastaruosius ketverius metus. Esu įsitikinęs, kad siekiant kokybiškai parengti įstatymo projektą tiesiog būtina pasitelkti ekspertus, kurių nuomonės gvildenamu klausimu netgi nebūtinai sutampa.. Žinoma, norint užtikrinti darbo efektyvumą būtina darbo grupei iškelti realius tikslus ir nustatyti terminus, kad būtų išvengta nerezultatyvių diskusijų bei darbo imitacijos.
Mokesčius peržiūrėjusi Vyriausybės suformuota darbo grupė buvo sudaryta iš specialistų ir į ją nebuvo įtrauktas nė vienas politikas. Pagrindinis uždavinys, kuris buvo suformuluotas šiai darbo grupei – atlikti Lietuvos mokesčių sistemos analizę, pateikti pasiūlymus, kaip būtų galima sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms. Tarp visai neseniai man pristatytų pirmąjį darbo etapą baigusios darbo grupės siūlymų yra perkelti bazinę pensiją į valstybės biudžetą, keisti neapmokestinamąjį pajamų dydį taip, kad mažėtų apmokestinimo našta mažas pajamas gaunantiems žmonėms. Pasiūlymuose taip pat kalbama apie dalies kapitalo apmokestinimą, taip pat numatomos kitos kompensavimo priemones fiskaliniam neutralumui užtikrinti. Tai konkrečios, skaičiavimais paremtos specialistų rekomendacijos, dėl kurių turės apsispręsti politikai.
Valdančioji koalicija kovą su nedarbu ir emigracijos mažinimą yra paskelbusi vienu iš savo prioritetu. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės vadovaujama darbo grupė gyventojų užimtumo didinimo klausimams spręsti įpareigota pateikti Vyriausybei pasiūlymus Užimtumo didinimo 2014-2020 m. strategijos projektą.
Patobulintas Viešųjų pirkimų įstatymas, kad teisinis reguliavimas šioje srityje būtų dar aiškesnis, paprastesnis ir padėtų išspręsti praktikoje kylančias problemas. Ūkio ministerija, atsižvelgdama į institucijų pateiktus siūlymus, parengė Viešųjų pirkimų įstatymų pakeitimus, kuriais numatoma dvigubai didinti mažos vertės pirkimų ribas. Tai leis gerokai supaprastinti ir pagreitinti pirkimų procesą. Be to, numatomi pakeitimai leis plačiau taikyti ekonomiškai naudingiausio pasiūlymo vertinimo kriterijų, nes supaprastintuose pirkimuose galės būti vertinama ir sutartį vykdysiančių darbuotojų kvalifikacija, ir patirtis, o atsisakius kitų perteklinių reikalavimų bus taupomas laikas.
Vyriausybė pritarė naujai Teritorijų planavimo įstatymo redakcijai ir su juo susijusioms kitų teisės aktų pataisoms. Šios pataisos, kai joms pritars Seimas, leis iš esmės patobulinti teritorijų planavimą. Pagal planuojamus įstatymo pakeitimus, teritorijų planavimo procesas – nuo idėjos pateikimo iki galutinio sprendimo priėmimo – turėtų užtrukti ne ilgiau nei pusę metų. Trumpinamos procedūros, turi būti atsisakoma kai kurių detaliųjų planų, o poveikio aplinkai vertinimai turėtų būti atlikti per daug trumpesnį laiką, kai kada jų turėtų būti visiškai atsisakoma. Pakeitimai turėtų pagreitinti būsto renovavimo programos realizavimą, pagerinti investicinį klimatą Lietuvoje.
Kova su šešėline ekonomika yra ne tik vienas iš prioritetinių darbų, bet ir rimtas iššūkis. Šešėlinės ekonomikos mastai vis dar auga, dėl to nukenčia rinkos santykiai, konkurencingumas, iškreipiami darbo rinkos ir patys darbo santykiai, valstybės ir savivaldybių biudžetai netenka lėšų, todėl tęsiame ir aktyviname kovą su šiomis apraiškomis. Vyriausybės patvirtintas 2013-2014 metų priemonių planas, kuriame numatytos pagrindinės kryptys: kova su akcizinių prekių kontrabanda ir nelegalia apyvarta vidaus rinkoje, kova su neregistruotos ekonominės veiklos vykdymu, vengimu apskaityti pajamas.
Žemės ūkio ir kaimo plėtros srityje esame įsipareigoję sukurti ilgalaikę kaimo plėtros strategiją, paremtą gyvenimo kokybės gerinimo ir socialinių skirtumų mažinimu tarp miesto ir kaimo gyventojų, darniu atskirų regionų vystymusi, kaimo gyventojų užimtumo didinimu, vietos veiklos grupių ir bendruomenių aktyvumo skatinimu ir partneryste, fizinės ir socialinės kaimo infrastruktūros gerinimu. Reikia pailginti pridėtinės vertės kūrimo grandinę ūkiuose, greta pirminės gamybos plėtojant perdirbimo ir kitą veiklą, t.y., kad Lietuva eksportuotų ne žaliavas, o didesnės pridėtinės vertės produkciją. Turi būti nustatyti ilgalaikiai prioritetai žemės ūkyje. Kaimo žmogus turi žinoti, kad plėtodamas tam tikrą veiklą jis bus remiamas.
Žemės ūkio paskirties žemė negali tapti machinacijų objektu ir turi būti apsaugota ne tik nuo užsieniečių, bet ir nesąžiningų Lietuvos piliečių kėslų. Šiuo tikslu numatoma suteikti teisinius svertus vietos bendruomenėms dalyvauti žemės rinkos procesuose ir užtikrinti, kad žemė pirmiausia atitektų tiems, kas ją realiai dirba.
Bręsta rimtos permainos švietimo ir mokslo srityje. Rengiami mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo taisyklių pakeitimai. Pakeitimų tikslas – kaimo vietovėse išsaugoti mažas mokyklas, kad pradinį išsilavinimą vaikai įgytų kuo arčiau namų, o kaimuose nebūtų uždaryti vieninteliai kultūros židiniai. Pakoreguota pernelyg liberali studijų krepšelių skyrimo tvarka, valstybė suformulavo aiškų užsakymą, kokių specialistų reikia: inžinierių, technologijų, agronomų, policininkų, slaugytojų. Siekiant, kad stojantieji į menkiau populiarias, bet valstybei būtinas specialybes gautų valstybės finansavimą, numatoma skaidyti biudžeto lėšas pagal smulkesnes studijų krypčių grupes.
Lietuva investuoja į penkis mokslo, studijų ir verslo centrus, vadinamuosius slėnius, kurie turėtų kurti aukštąsias technologijas, vesti Lietuvos ūkį ir mokslą į priekį. Tikimės proveržio šioje srityje. Kol kas žengtas, o kai kuriuose slėniuose tik žengiamas pirmasis žingsnis – kuriamos modernios tyrimų laboratorijos, jos aprūpinamos sudėtingiausius bandymus atlikti leidžiančia įranga. Reikia sėkmingai užbaigti šiuos projektus ir siekti didesnių tikslų: pritraukti Lietuvos ir verslo įmones bendriems mokslo bei verslo projektams, kurie duotų naudą šalies ūkio plėtrai.
Toliau bus aktyviai tobulinama sveikatos apsaugos sistema, tačiau jokių staigių revoliucijų šiame sektoriuje tikrai nebus. Būsimos sveikatos reformos vizija detaliai bus aptarinėjama LSDP frakcijoje, paskui – su koalicijos partneriais ir po to bus parengti subalansuoti įstatymų projektai. Sveikatos apsaugos srityje yra būtinas griežtas resursų planavimas, valstybė turi aiškiai pasakyti, ką finansuoja, pažaboti nereikalingas hospitalizacijas, brangius tyrimus, racionaliai kompensuoti vaistus. Mes negalime rizikuoti savo piliečiu brangiausiu turtu – sveikata. Čia būtina gili situacijos analizė, kurios pagrindu galima bus priimti suderintus sprendimus.
Labai svarbus vaidmuo svarstant ir realizuojant šias programines nuostatas tenka ir visiems LSDP skyriams, kiekvienam LSDP nariui.
Mieli bičiuliai ir bendražygiai,
atėjo laikas keistis mums patiems, partijai kaip politinei organizacijai, o tuo pačiu keisti ir mūsų gyvenimą. Atėjo laikas atsigręžti į žmogų. Būtent tai akcentavau prieš dvejus metus, iš LSDP XXX-ojo suvažiavimo tribūnos, tai kartoju ir dabar.
Tai mūsų atspirties taškas. Turime suprasti, kaip gyvena Lietuvos žmonės. Girdėti ir išgirsti, priimti pasvertus sprendimus ir efektyviai veikti. Mūsų politikoje ir ekonomikoje per daug kalbų apie rinką ir per mažai apie tai, kaip jaučiasi paprastas žmogus, jo šeima.
Gali susidaryti įspūdis, kad tai aktualu tik Lietuvai, kai ankstesnės kadencijos valdžia vardan savaip suvoktų rinkos ekonomikos, valstybės interesų arogantiškai ignoravo konkrečių žmonių, socialinių grupių ar net sluoksnių poreikius ir lūkesčius.
Toks įspūdis tik iš dalies būtų teisingas. Nes tai ne vien Lietuvos, o visos Europos problema. „Neabejotinai atėjo laikas naujai socialinei Europai, kuriai svarbiausias dalykas ne rinka, o žmonės“, tvirtina Europos Parlamento pirmininkas socialdemokratas Martinas Schulzas. „Dėl aklo pasitikėjimo rinka patekome į pasaulinę ekonomikos krizę. Todėl mes norime sukurti tokią ekonomiką, kurioje svarbiausi būtų žmonės, o ne abstrakti rinka“.
Mūsų vykdoma politika nėra vien reakcija į ankstesnės Vyriausybės klaidas ir apsiskaičiavimus. Apskritai, esu šalininkas požiūrio, kad reikia žiūrėti į priekį, o ne atgal.
Svarbiausia tai, kad mūsų politika yra farvateryje dabar Europoje dominuojančios politikos, kuri, įvertinusi dešiniųjų partijų, besivadovavusių liberalizmo idėjomis, nesugebėjimą susitvarkyti su krize įvairiose Europos šalyse, siūlo kitą, kur kas labiau realistinį kelią, kaip įveikti krizę – stimuliuoti ekonomiką, atsisakyti nepateisinamai griežto taupymo, remtis socialiniu solidarumu, apriboti finansinio sektoriaus savivalę, padidinti valstybės vaidmenį.
Prieš mėnesį paskelbtoje Europos Komisijos ketvirčio užimtumo ir socialinės padėties Europoje apžvalgoje sakoma, kad socialinė krizė Europos Sąjungoje nuolat blogėja. Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos vadovas Hannes‘as Swoboda paragino Europos Komisiją pasiųsti aiškų signalą valstybėms narėms, įspėjantį dėl ekstremalaus taupymo.
Žinoma, tai nereiškia, kad būtina apskritai atsisakyti taupymo. Tiesiog taupant, atsisakant nereikalingų ar pernelyg didelių lėšų reikalaujančių projektų reikia neužmiršti apie ekonomikos skatinimo, gamybos stimuliavimo priemones, kurios kurtų darbo vietas, mažintų nedarbą ir tuo pačiu užtikrintų socialinį teisingumą bei geresnes gyvenimo sąlygas.
Didėjančios tarpusavio priklausomybės laikais problemos nepaiso valstybių sienų ir jokia valstybė veikdama viena negali jų išspręsti. Europos Sąjunga – geriausia priemonė, todėl didžiules ES teikiamas galimybes turime paversti gebėjimu dirbti efektyviai. Mes turime išmokti gyventi globaliame pasaulyje, mąstyti globaliai, tačiau veikti privalome lokaliai – efektyviai ir operatyviai, nacionaliniu ir regioniniu lygmeniu.
Gebėjimas valdyti globalius procesus, kad konkretus žmogus gautų iš to naudos, turi būti kertinis pažangios europietiškos politikos akmuo ir mes galime ir turime prie to prisidėti.
LSDP yra pilnateisė Socialistų Internacionalo ir Europos socialistų partijos narė (ESP). LSDP glaudų ryšį su ESP palaiko per tris LSDP priklausančius Europos Parlamento narius – Viliją Blinkevičiūtę, Justą Paleckį, Zigmą Balčytį. Savo programines nuostatas taip pat deriname ir atsižvelgiame į modernias ESP bei Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso frakcijos Europos Parlamente nuostatas. Europos socialistų partijos programinis tikslas – stipresnės, demokratiškesnės, saugesnės bei teisingesnės socialinės Europos kūrimas. Ekonomikos nuosmukio, nemažėjančio nedarbo ir didelių maisto bei degalų kainų, nestabilių finansų rinkų laikais socialdemokratinės idėjos ir vertybės svarbesnės nei kada nors anksčiau. Todėl Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso politikos iššūkis – skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą, pertvarkyti finansų rinkas ir griežtinti jų kontrolę, mažinti priklausomybę nuo importuojamų energijos išteklių ir kovoti su energijos nepritekliumi, pasisakyti už žmogaus teises, siekti lygybės, socialinės pažangos, kurti veiksmingą migracijos politiką. Visi šie iššūkiai randa atgarsį ir mūsų rinkiminėje programoje ir Vyriausybės veiksmuose.
Bičiuliai,
LSDP per visą savo gyvavimo laikotarpį pasižymėjo kaip tvirta ir sutelkta partija. Tą rodo ir 2012 m. rinkimų į Seimą rezultatai. Taip, pastaruosius metus mūsų skyrių bičiuliai gyveno pasiruošimo rinkimams nuotaikomis bei rūpesčiais. Bet neliko pamiršta ir kita partinė veikla. Augantis narių skaičius – vienas iš objektyviausių kriterijų, liudijančių įtaką, didėjantį partijos patrauklumą. Per dvejus metus, nuo XXX suvažiavimo, socialdemokratų skaičius išaugo 2.744 nariais ir dabar mūsų yra 21.575. Ypač džiugina tai, jog per ataskaitinį laikotarpį mūsų gretas papildė daugiau nei 1.000 jaunų žmonių (iki 30 m. amžiaus). Partijos gretų gausėjimas didele dalimi pasiektas Vilniaus ir Šiaulių miestų, Raseinių, Tauragės, Vilkaviškio, Šiaulių rajonų ir Elektrėnų skyrių augimo dėka. Šiuose skyriuose nuolat skiriamas didelis dėmesys naujų narių priėmimui į LSDP. Pagerėjo ir mūsų partijos kokybinė sudėtis – beveik pusė LSDP narių (45,3 proc.) turi aukštąjį išsilavinimą, daugiau kaip pusė LSDP narių yra moterys (51,7 proc.). Džiugina ir tai, jog net 82 proc. LSDP narių yra iki 60 m., o jaunimas iki 30 m. sudaro beveik 17 proc. Tai patirties ir jaunystės lydinys. Didėja skyriuose ir grupių skaičius, jos yra priartinamos rinkiminėms apylinkėms. Visa tai tikrai džiugina ir darsyk liudija – laimėti Seimo rinkimai nėra atsitiktinumas.
Politinę situaciją ir partijos žingsnius dažnai aptarinėjome valdybos posėdžiuose, kurių įvyko 48. Vidiniai partiniai reikalai buvo sprendžiami 21 prezidiumo posėdyje. Strateginiai partijos sprendimai buvo priimami devyniuose LSDP tarybos posėdžiuose. Juose buvo svarstomi klausimai dėl LSDP kandidatų sąrašo ir kandidatų vienmandatėse rinkimų apygardose Seimo rinkimams formavimo, Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno miestų skyrių strategijos ir taktikos rengiantis 2012 metų Seimo rinkimams, dėl politinės padėties ir skyrių veiklos mobilizuojant partijos narius ir rėmėjus rengiantis 2012 metų LR Seimo rinkimams, LSDP Seimo rinkimų programa, svarstyti LR Seimo rinkimų rezultatai, ne kartą buvo išklausyta Informacija apie centrinio rinkimų štabo darbą
Ruošiantis XXXI LSDP suvažiavimui įvykusiuose ataskaitiniuose-rinkiminiuose susirinkimuose bei konferencijose partijos bičiuliai kritiškai vertino savo skyrių veiklą, akcentavo opiausius klausimus, nuo kurių priklauso sėkmė ir autoritetas tarp vietos gyventojų. Tačiau kartais vangoka partinių grupių veikla, pasitaikantys partinės drausmės pažeidimai, nereguliarus atsiskaitymas nario mokesčiu, susirinkimų lankomumas bei priimtų nutarimų vykdymo kontrolės stoka kai kuriuose skyriuose tebelieka dar reikšmingomis nagrinėjimo vertomis temomis. Tenka pripažinti, kad skyriai nesijaustų palikti likimo valiai, matyt, atvykę į vietas, turėtume dažniau pasidomėti ir konkrečiais partinio gyvenimo klausimais, įdėmiau įsiklausyti į išsakomas pastabas ir pasiūlymus.
Skyriai turėtų geriau išnaudoti galimybes susilaukti paramos iš gyventojų kviečiant pervesti partijos skyriui vieną procentą nuo mokesčių. Beje, tenka pažymėti, kad skyriai gana skirtingai surenka nario mokestį. Virš 40 litų per metus vienam nariui surenkama Vilniaus miesto, Anykščių, Birštono, Biržų, Kauno rajono, Lazdijų, Marijampolės, Mažeikių, Širvintų ir Varėnos skyriuose. Tuo tarpu 10 litų per metus 1-am partijos nariui nesurenkama Akmenės rajone, Kalvarijos, Pagėgių ir Zarasų skyriuose.
Ataskaitinis-rinkiminis laikotarpis buvo įtempto darbo laikotarpis. Skyriai ir visas partinis aktyvas turėjo koreguoti savo darbus, atsiliepti į partijos tarybos, prezidiumo rekomendacijas, koordinuoti partijos bičiulių pastangas. Labai svarbiais faktoriais tokiais momentais tampa susitelkimas, vienybė, bendra skyriaus narių nuotaika. Esame bendraminčiai, besivienijantys po socialdemokratų partijos vėliava. Mūms reikia remtis autoritetingais, aktyviais, komunikabiliais ir organizuotais partijos bičiuliais, kurie gali parodyti pavyzdį jaunimui. Sveikinant visus išrinktus skyrių pirmininkus, reikia pastebėti, jog 15 bičiulių išrinkti naujais skyrių pirmininkais, skyrių pirmininkais taip pat išrinkti ir 14 merų. Tai didelis pasitikėjimas.
Labai svarbu, kad atsakomybę vadovauti skyriams prisiima ir Seimo nariai: Kaišiadoryse – Bronius Bradauskas, Vilniuje – Juozas Olekas, Kaune – Orinta Lieputė, Šakiuose – Mindaugas Bastys, Šiauliuose – Edvardas Žakaris. Šie žmonės, kaip ir daugelis aktyvių mūsų partijos bičiulių, yra įgiję ne tik socialdemokratų, bet ir didelį rinkėjų pasitikėjimą. Mes jais visais didžiuojamės.
Suvažiavimo delegatams bus pateikta išsami LSDP frakcijos Seime veiklos ataskaita. Todėl paminėsiu tik keletą skaičių.
Nuo praėjusio partijos suvažiavimo įvyko 132 frakcijos posėdžiai, 62 susitikimai su Vyriausybės nariais, valstybinių institucijų vadovais, įvairių suinteresuotų grupių atstovais. Per ataskaitinį laikotarpį frakcijos nariai parengė ir išplatino 309 pranešimus spaudai, surengė 52 spaudos konferencijas.
Praeitą Seimo kadenciją LSDP frakcija baigė turėdama 23 narius. Po 2012 m. Seimo rinkimų rudenį į naująjį Seimą įžengė 37 mūsų frakcijos nariai. Prie mūsų komandos prisijungė rinkimuose pats išsikėlęs Andrius Palionis, taip pat pakartotiniuose rinkimuose gerai pasirodę Kazys Grybauskas ir Aleksandras Zeltinis. Taigi šiuo metu LSDP frakcijoje yra 40 narių, aktyviai dirbančių Seimo komitetuose, komisijose. Esame didžiausia Seimo frakcija. Šią kadenciją jau pateikėme 231 projektą, iš kurių priimta 41 proc. Džiugu, jog į frakcijos veiklą, greta didelę gyvenimišką patirtį turinčių Benedikto Juodkos, Rimantės Šalaševičiūtės bei kitų, labai aktyviai įsijungė jaunieji Seimo nariai – Juras Požėla, Arūnas Dudėnas, Darius Petrošius, Domas Petrulis, Raminta Popovienė.
2011 m. gegužės 23 d. LSDP prezidiumo posėdyje buvo patvirtintas Centrinis rinkimų štabas (jį sudarė 21 narys), kuriam vadovavo bičiulis Juozas Olekas. Štabas dirbo įtemptai, organizuotai, pasiaukojamai. Štabo nariai veikė pasiskirstę į tris darbo grupes: organizacinio darbo, propagandinės veiklos ir rinkimų programos bei strategijos parengimo. Kiekvienas štabo narys buvo atsakingas ne tik už konkrečią veiklos sritį, bet ir už kuruojamą apskritį.
Per tą laikotarpį štabas surengė 62 posėdžius. Centriniame rinkimų štabe buvo išklausyti įvairių viešųjų ryšių agentūrų prisistatymai, patvirtinta Strateginių komunikacijų centro parengta rinkimų kampanijos strategija, buvo keičiamasi darbo patirtimi, ruošiamos metodinės rekomendacijos, derinamos vykstančiųjų į susitikimus su rinkėjais komandos. Centrinis rinkimų štabas organizavo eilę apskričių pasitarimų, kuriuose skyrių štabų vadovai informavo apie atliktus ir numatytus padaryti darbus, pristatė surengtos gyventojų apklausos. 2012 m. gegužės mėnesį LSDP konferencijoje centrinis rinkimų štabas viešai pristatė partijos programą ir suformulavo drąsų šūkį “Mes grįžtame!”. Noriu išsakyti nuoširdžią padėką bičiuliams, politiniams komitetams, ir ypač Vyteniui Andriukaičiui, už tikrai titanišką darbą formuojant partijos bei valdančios koalicijos programinius dokumentus.
Atskirai reikėtų paminėti rezultatyvų informacinio centro darbą. Kandidatams buvo sudarytos galimybės dalyvauti internetiniame projekte Mano balsas lt, portaluose Delfi, Lrytas, Balsas ir pristatyti savo komandą, rinkimines programas, pasisakyti apie savo miesto ar rajono problemas tiek centrinėje tiek regioninėje spaudoje, skelbti savo aktualią poziciją, nuomonę ar komentarus.
Sutelkto skyrių, grupių, aktyvo, kandidatų darbo dėka 2012 metų Seimo rinkimuose už mūsų partiją balsavo daugiau kaip 250 tūkstančių rinkėjų. Mes susigrąžinome tuos prarastus 106 tūkstančius rinkėjų balsų ir sulaukėme rekordinio žmonių palaikymo. Net 11 iš LSDP sąrašo pirmojo penkioliktuko laimėjo rinkimus vienmandatėse apygardose. LSDP Taryba visumoje teigiamai įvertino skyrių veiklą ir rinkimų į Seimą rezultatus. Tačiau tuo pačiu buvo pabrėžta, jog LSDP Tarybos netenkina didžiųjų miestų (išskyrus Šiaulius) skyrių veikla rinkimuose ir rinkimų rezultatai. Čia ne tik užleidome pozicijas dešiniesiems, bet leidome ir mūsų elektoratą atimti konkurentams iš centro kairės. Kas pasakė, kad didieji miestai turi būti dešiniųjų? Dirbantieji, tarnautojai, pensininkai sudaro didžiumą miestų gyventojų – ir jų interesus mes atstovaujame geriausiai. Todėl artėjant savivaldybių rinkimams privalome atnaujinti savo didžiųjų miestų skyrių veiklą ir rasti temas, kurios būtų aktualios kiekvieno regiono gyventojams. Šios veiklos aktyvinimas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje turi ir Centrinio štabo dienotvarkėje.
Reikia ir toliau sėkmingai didinti partijos gretų augimą, stiprinti naujų narių atranką ir tuo pačiu telkti visą partiją, kiekvieną jos skyrių, partijos grupę, gerinti ir aktyvinti jų darbą, didinti socialdemokratų įtaką savivaldybėse ir šalyje. Ypač svarbų vaidmenį turi atlikti atnaujintas LSDP informacinis centras.
LSDP taryba, Centrinis rinkimų štabas, partijos skyriai ir jų rinkimų štabai jau turi pradėti rengtis artėjančiai 2014 metų Prezidento ir Europos Parlamento rinkimų kampanijai, 2015 metų savivaldybių tarybų bei 2016 metų LR Seimo rinkimams. Aš esu tikras, kad mūsų atstovaujama socialinio teisingumo ir dėmesio žmogui žinia privalo skambėti per ateinančius Prezidento ir Europos Parlamento rinkimus – tai svarbu ir mums, ir mūsų partijai. Esame stipriausia partija Lietuvoje ir mums, skirtingai nei kitiems, nereikia ieškoti kandidatų, kuriuos galėtume paremti iš šalies. Turime daug gyvenimu ir darbais savo vertę visuomenei įrodžiusių žmonių, todėl, kai pasirinksime kandidatus, aš visus kviesiu juos palaikyti. Esu tikras, kad mūsų pasirinktas kandidatas turės ir visas galimybes laimėti ir Prezidento rinkimus. Rinkimuose būtina parodyti rinkėjams socialdemokratų programos, kandidatų privalumus, atstovaujant ir ginant Lietuvos žmonių interesus. Visa tai yra pasiekiama esant vienybei ir drausmei partijos viduje.
Lietuvos demografija sparčiai keičiasi. Į gyvenimą – o taip pat ir prie balsavimo urnų ateina nauja karta, kuri jau už keletos metų lems ir rinkimų ateitį. Kaip rodo praėjusių rinkimų rezultatai ir tyrimai – ta jaunimo karta mūsų nepažįsta, mes iki šiol nesuradome su ja bendros kalbos. Šiandien jie yra apolitiški arba renkasi mūsų politinius konkurentus. Todėl, norint juos patraukti, mes turime atnaujinti ne savo politikos turinį bet formą– skirti dėmesio naujoms žiniasklaidos priemonėms, kuriom teikia prioritetą jaunimas, bei tiesioginiam bendravimui. Ir turime paskubėti – pasaulio patirtis rodo, kad paprastai politinės pažiūros formuojasi iki trisdešimties – vėliau jos keičiasi sunkiai. Todėl darbui su jaunimu turi būti skirtas atskiras LSDP ir jaunųjų socialdemokratų proektas.
Ekonomiškai ir politiškai pagrįstą LSDP veiklą patvirtino išaugęs partijos autoritetas rinkėjų akyse. Šios tendencijos jau buvo matomos savivaldybių tarybų rinkimuose, kur socialdemokratai daugelyje savivaldybių suformavo valdančiąsias daugumas, gavo daugiausia merų postų. Tačiau svarbiausia tai, jog laimėjome 2012 metų rinkimus į Seimą. Tai, kad LSDP reitingai praėjus pusei metų nuo rinkimų ne tik kad nesumažėjo, bet dargi pakilo į rekordines aukštumas, įrodo, jog einame teisingu keliu, Lietuvos žmonės pasitiki socialdemokratais ir laukia iš jų tolimesnių ryžtingų žingsnių. Ir paradoksas – kuo labiau mus už tokią politiką kritikuoja mūsų politiniai oponentai, tuo labiau visuomenė apklausose rodo pasitikėjimą mūsų partija ir jos nariais. Tačiau nei pasiekti geri rezultatai rinkimuose, nei aukšti LSDP reitingai neturi suteikti nusiraminimo jausmo. Turime suprasti, jog laimėjimo rinkimuose siekimas nėra vienintelė partijos, nors ir be galo svarbi, prigimtis. Ne mažesnis uždavinys ir iššūkis rimtai politinei partijai yra duotų rinkiminių pažadų vykdymas, užsibrėžtų tikslų nuoseklus siekimas. Mes privalome pateisinti mūsų rinkėjų, visų bičiulių lūkesčius. Užmigti ant laimėtų rinkimų laurų mes negalim. Tad mūsų visų laukia sunkus ir atsakingas darbas.
Po Seimo rinkimų Barboroje įvyko kai kurie pokyčiai ir darbas koordinuojant skyrių veiklą lyg sulėtėjo. To neturėtų būti. Mes negalime prarasti tempo, negalime prarasti iniciatyvos veikiant skyriuose, o ypač viešoje erdvėje. O čia, pastaruoju metu, mes kartais pralaimim. Politologai jau pastebi pirmuosius priešrinkiminės politinės kompanijos ženklus. Kai kurių oponentų retorika tampa aštri, kritiška, tikslinė, kartais provokuojanti. Labai aiškiai matomos pastangos supriešinti tarpusavyje valdančios koalicijos partnerius. Taip, 16-ta Vyriausybė neturėjo „100 dienų“, bet turint tokią merų – LSDP narių – „armiją“, tiek minstrų kabineto narių bičiulių, didžiausią Seime frakciją, daugiausiai narių turinčią partiją, naujai suformuotą informacinio centro komandą privalome viešoje erdvėje visuomet būti pusę žingsnio priekyje mūsų oponentų. Juo labiau, jog yra apie ką rašyti, komentuoti, diskutuoti.
Būtina pavesti LSDP tarybai, prezidiumui, partijos skyriams, LSDP informaciniam centrui organizuoti suvažiavimo dokumentų svarstymą skyriuose bei jų propagavimą ir aiškinimą visuomenėje. Šiame darbe turi aktyviai dalyvauti LSDP prezidiumo, tarybos, frakcijos Seime nariai, visi suvažiavimo delegatai, skyrių aktyvas.
Realizuojant numatytą programą, labiai svarbu tampa labai geras susiklausimas tarp LSDP Valdybos, Tarybos, Prezidiumo, frakcijos ir Vyriausybės, koalicijos politinės Tarybos ir Vyriausybės, tarp koalicijos partnerių ir jų frakcijų, tarp centrinės valdžios ir savivaldos. Tai sėkmės laidas.
Mūsų, socialdemokratų, nuomone Lietuvos visuomenei reikia daugiau dialogo, pasitikėjimo, draugiškumo, solidarumo ir socialinio teisingumo, mažiau egoizmo, išnaudojimo ir abejingumo. Reikia grąžinti žmonėms viltį, jog valdžia galima pasitikėti, kad galima gyventi ir tvarkytis kitaip – geriau, išmintingiau, atsakingiau, juk rūpestis piliečiais – ne tik rinkiminis šūkis. Tik taip galime tikėtis sukurti gerovės valstybę, kaip numatyta LSDP programoje, valstybę, kurioje maksimaliai išvystytas socialinių paslaugų tinklas, veikia teisinga ir efektyvi lėšų perskirstymo sistema, leidžianti užtikrinti stabilų ir orų pragyvenimo lygį visiems krašto gyventojams. Toks mūsų tikslas ir mes jo nuosekliai sieksime. Lietuva gali ir turi tapti šalimi, kurios piliečiai su pasididžiavimu sakys – mes esame lietuviai, mes – iš Lietuvos!
Socialdemokratai yra įtakingiausia ir stipriausia politinė jėga, turinti aiškią ir veiksmingą politinę programą ir galinti iš esmės pakeisti Lietuvos žmonių gyvenimą. Lietuvos socialdemokratai gali išvesti šalį iš dabartinės ekonominės ir socialinės krizės. Kviečiu suvažiavimo dalyvius, visus partijos narius, rėmėjus, visus laisvės, solidarumo ir socialinio teisingumo vertybes palaikančius žmones, siekiančius įtvirtinti demokratiją bei piliečių pasitikėjimą savo valstybe, suvienyti savo jėgas ir su optimizmu žvelgti į ateitį!
Kartu mes daug galim. Kartu mes– jėga!
Dėkoju už dėmesį.
