Lūšis, sakalas keleivis, lygiažvynis žaltys, beržas keružis, vandens lelija, blyškusis baravykas. Šie ir dar 760 gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įrašyti į naujausią Lietuvos raudonąją knygą.
Per penkiolika metų, kai 1992 metais buvo išleista Raudonoji knyga, į ją patekusių augalų, gyvūnų ir grybų sąrašas gerokai pailgėjo. Tuomet į knygą buvo įrašyta 501 saugotina rūšis, dabar – 767, - rašoma "Alfa.lt".
„Ministre, norėčiau jus paguosti. Štai lenkų Raudonoji knyga tokio pat storio, kaip ir mūsų, bet joje surašyti tik augalai“, – antradienį per spaudos konferenciją aplinkos ministrą Arūną Kundrotą mėgino raminti Botanikos instituto direktorius, naujausios Raudonosios knygos vyriausiasis redaktorius Valerijus Rašomavičius.
Lietuvos raudonojoje knygoje aprašytos ir pavaizduotos 253 rūšys gyvūnų, 339 – augalų ir 175 – grybų. Visi jie suskirstyti į šešias kategorijas. Pati liūdniausia – nulinė, nes jai priskirtos jau išnykusios arba galbūt išnyksiančios rūšys.
Mūsų miškuose ir laukuose nebepamatysi europinių audinės audinės, rudojo lokio ir ąžuolinės miegapelės, gyvatėdžio, žvyrės ir kuoduotojo vieversio, nebeplaukioja sturiai ir stariai, išnyko elniavabaliai, taškuotoji kerpytė, mėlynoji bitė, pontoporėja, nebeauga europinis kukmedis, gulsčioji jonažolė, pelkinis kardelis, Kaufmano glindė, nebedygsta kopinis mėšlagrybis, ilgakojė mikrostoma, paprastasis taukius ir kt. – iš viso 47 rūšys.
Botanikos instituto direktorius džiaugėsi, kad maždaug dešimt rūšių augalų ir vieną kitą gyvūną būtų galima išbraukti iš Raudonosios knygos, nes jų gausumas jau atkurtas. „Tačiau neskubame ir to daryti. Gal po dešimtmečio tai padarysime“, – teigė jis.
Aplinkos ministras gyrėsi, kad pavyko atkurti šlakių populiaciją, nors jiems grėsė išnykimas. „Prieš keletą metų jūrinių erelių skaičiavome tik vieną porą, o dabar jų yra apie 80 porų“, – vardijo A. Kundrotas ir linkėjo, kad ateityje Raudonoji knyga plonėtų.
Aplinkos ministras pabrėžė, kad už sumedžiotą saugomą gyvūną, nupjautą medį ar sugautą žuvį numatytos nemažos baudos, ir linkstama jas dar didinti. Neseniai nutikęs incidentas, kai Lietuvoje medžiojęs norvegas vietoj šerno nušovė stumbrą, paskatino aplinkosaugininkus kreiptis į Vyriausybę, kad ši padidintų baudą už neteisėtą šio reto gyvūno nušovimą. Dabar už tai grės 35 tūkst. litų baudos.
Tiek pat įvertinta ir nelegali rudosios meškos (jeigu tokia užklystų į Lietuvą) medžioklė. Už nušautą lūšį teks pakloti 15 tūkst. litų. Mažesnės baudos gresia už retų augalų naikinimą. Pavyzdžiui, už vieną nuskintą vandens leliją gresia bauda iki 500 litų.
Raudonąsias knygas turi visos Europos valstybės, daugelis Azijos, Amerikos valstybių.
