Ką Lietuvos delegacija, vadovaujama premjero Gedimino Kirkilo, veiks šią savaitę Amerikoje? Rusija jau pareiškė žinanti, kad bus tariamasi dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Lietuvoje. Mūsų partnerės Europoje iki šiol tyli, bet jei paaiškėtų, kad Vašingtone bus apie tai kalbama, klausimų kils ir ten.
Nei Europos Sąjungos (ES) šalių, nei Rusijos ypač nedomina kiti klausimai, kuriuos gali svarstyti Lietuvos delegacija šio vizito į Ameriką metu, net jeigu būtų pareikšta, kad Lietuva pasiryžusi ir toliau laikyti karinį kontingentą Irake, kai daug europinių NATO šalių kariuomenę iš ten išveda. Yra dar nemaža šalių, kurios iki šiol laiko Irake savo karinius kontingentus, o kai kurios iš jų, kaip ir Lietuva, laukia naujos JAV prezidento administracijos požiūrio į situaciją Irake.
Nestebintų nieko, jeigu Lietuva pasisiūlytų siųsti daugiau kariuomenės į Afganistaną, atrodo, jau būta bandymų net tada, kai niekas konkrečiai Lietuvos neprašė. Dabar net ir tokios europinės NATO valstybės, kaip Vokietija ir Prancūzija, sutinka pasiųsti savo karinius kontingentus į Afganistaną ir gana gausius.
Lietuvos kariniai daliniai jiems savo skaičiumi neprilygsta, todėl ir pasaulį daug mažiau domina. Nebent jeigu Lietuva pasisiūlytų siųsti savo karinį kontingentą į karščiausią Afganistano vietą Kandaharą, ten, kur dabar vyksta tikri mūšiai su talibais ir net didžiosios Europos valstybės karių siųsti nenori.
Vizito darbotvarkėje kaip reta daug susitikimų su visais įtakingiausiais JAV politikais, atsakingais už gynybos ir užsienio politiką: Irako karo architektu ir priešraketinės gynybos skydo Europoje rėmėju JAV viceprezidentu Dicku Cheaney, gynybos sekretoriumi Robertu Gatesu, Valstybės sekretore Condolezza Rice.
Tokio rango pareigūnai šiaip pasikalbėti, kaip oficialiai skelbiama Lietuvoje, apie dvišalio bendradarbiavimo plėtrą, pasikeisti nuomonėmis aktualiais tarptautinio gyvenimo klausimais dabar tiesiog nerastų laiko. Jie yra respublikonų pareigūnai ir dabar šios partijos kandidatui teks stoti į labai sunkų mūšį su demokratų kandidatu. Ne bendri pasikalbėjimai apie dvišalius santykius su Lietuva rūpi.
Jeigu prezidento rinkimus JAV laimėtų demokratų kandidatas, pasikeistų ne tik šalies vadovai, bet ir nemaža įvairaus lygio valstybės institucijų pareigūnų. Vykti į JAV šiuo metu, kai rinkimai ranka pasiekiami, galima būtų tik atsisveikinant su dabartinės prezidento administracijos pareigūnais arba spręsti klausimo, kurį dar labai nori per likusį laiką įgyvendinti dabartinė JAV vadovybė. Atsisveikinti lyg ir anksti.
Premjeras G.Kirkilas, atitaisydamas klaidą, kad visuomenė nebuvo plačiau informuota apie vizito tikslus, pareiškė, kad priešraketinės gynybos klausimų svarstyti šio vizito metu nenumatoma. Norėtųsi tikėti, kad taip ir bus, nors G.Kirkilas ne kartą sakė iš pradžių viena, o paskui kita ir galiausiai pareikšdavo, kad buvo nesuprastas.
Nesu JAV priešraketinės gynybos skydo dislokavimo Lietuvoje ar Lenkijoje nei priešininkas, nei karštas šalininkas. Ši idėja turi savo pliusų ir minusų ir apie juos reikėtų plačiau mums diskutuoti, net jeigu skydas atsirastų kaimynėje Lenkijoje.
Bet tokie metodai, kai slapta už savo valstybės piliečių nugaros tariamasi dėl kažko, sudaro įspūdį, kad valdžia daro blogą darbą. Jeigu vėliau tektų minėtą projektą įgyvendinti, gali būti susidurta su šalies gyventojų pasipriešinimu, kaip pasipriešinama bet kokiems kitiems neaiškiems valdžios darbams. Ir kalta būtų tik pati valdžia.
Iki šiol neturime mūsų valstybės nacionalinę savigarbą ir jos piliečių interesus atitinkančios savarankiškos politikos su JAV, kai su šios valstybės pagalba pasiekėme savo valstybės narystę NATO. Dabar Lietuva tampa atsarginiu variantu, įgyvendinant JAV iniciatyvas, kai dėl jų nesutariama su kitais partneriais. Lietuvos vadovai iki šiol nemoka atsakyti „ne“ ir vidutinio rango JAV administracijos pareigūnams, kaip, pavyzdžiui, kitų Baltijos valstybių politikai, o išgirdę apie iš JAV ateinančią iniciatyvą tuoj pat, kaip pionieriai, pareiškia: visada pasiryžę. Džiugina tai, kad pradėjome dėl savo interesų kovoti ES, bet sunku būtų paneigti, kad silpna, nesusikalbanti ES atitinka JAV politikos interesus Europoje.
Alvydas Medalinskas
