Lietuvos politikai nėra įsitikinę, jog airiai referendume pritarė Lisabonos sutarties ratifikavimui, tačiau tikisi, jog krizės bus išvengta.
„Aš tikiuosi, kad pritars. (...) Situacija, sunku pasakyti kokia, man rodos, ten didelė problema yra tai, kad airių ekonomika pergyvena ne geriausius laikus. Keitėsi vyriausybė kaip tik tuo metu gegužės pradžioje. Tai sunku pasakyti, kaip čia gali išeiti“, - netikrumą airių pasirinkimu penktadienį išsakė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų lyderis, parlamento Europos reikalų komiteto pirmininkas Andrius Kubilius.
Panašią nuomonę išdėstė ir socialdemokratas, Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Justinas Karosas.
„Aš bijau, kad čia gali būti visaip. Bet jeigu jie nepritaria, tai griūva visas projektas, visa ta sąranga, didelis darbas...“, - svarstė parlamentaras.
Tuo metu darbiečių vadovė Seime Virginija Baltratienė BNS teigė, nors ir nedrįstanti prognozuoti ketvirtadienį Airijoje vykusio referendumo rezultatų, tačiau mananti, jog mintis rengti referendumą apskritai yra puiki, nes tokiais svarbiais klausimais, kaip Europos Sąjungos (ES) sąrangos bei sprendimų priėmimo mechanizmo pertvarkymas, savo nuomonę turi išreikšti visa tauta.
Lisabonos sutartį ES šalių vadovai pasirašė pernai gruodį, ji turėtų įsigalioti nuo 2009 metų pradžios, jei ją ratifikuos visos ES narės. Lietuva Lisabonos sutartį ratifikavo šių metų gegužės 8 dieną.
ES Lisabonos sutartis yra europiečių pritarimo nesulaukusios Konstitucijos Europai pakaitalas. ES buvo ištikusi krizė, kai 2005 metais Prancūzijos ir Olandijos rinkėjai per referendumus atmetė Konstituciją Europai.
Naująja sutartimi siekiama įgyvendinti ES institucinę reformą po to, kai įvykus dviem plėtros etapams prie senųjų ES narių prisijungė dar 12 Rytų ir Vidurio Europos šalių.
