„Baimės atmosferos ir įtampos primetimas mūsų visuomenei iš kitos pusės yra labai siektinas tikslas. Nori, kad mes bijotume nuolatos įtampoje gyventume, bet turime matyti, nes su tomis pratybomis „Zapad“ kokios yra realijos.
Taip, Kaliningrade, Baltarusijoje, gal toliau nuo Lietuvos sienų padaugėjo karinės technikos rusiškos, kareiviai, vyksta desantai, vyksta tos pratybos.
Saugumo situacija, bendrąja prasme, tai kelia įtampas, bet ar yra konvencinė kažkokia grėsmė, na, vat invazijos į Lietuvą – ne. Mes to nematome. Matome, kad jie treniruojasi šita linkme, bet neturi pakankamai pajėgumų.
Aišku, būtų visai kita situacija, jeigu Lietuva nebūtų ES ir NATO narė, ypatingai – NATO narė. Tada greičiausiai būtų koks variantas kaip Kaukaze, kažkas panašaus“, – Žinių radijo laidoje „Greiti pietūs“ kalbėjo ministras.
„Dabartinėje situacijoje reikia pasakyti labai aiškiai – mes matome, kas vyksta, mes labai daug matome, labai daug žinome, kas vyksta, todėl mūsų nustebinti tomis pratybomis neįmanoma, nors bendrai paėmus saugumo prasme, taip, kelia įtampas“ – pridūrė jis.
A. Anušauskas Lietuvos karinę žvalgybą vadina „kieta“ ir efektyvia. Jis teigia, kad Lietuvos karinė žvalgyba turi pakankamus pajėgumus apsisaugojimui.
„Mes turime tikrai pakankamus pajėgumus, planus, tiesą sakant – sąjungininkų paramą. <...> Jeigu tai būtų valstybinio masto agresija, iš tikrųjų, jungiasi visai kiti mechanizmai – NATO ir pan., bet vis tiek, gynyba yra besąlygiška“ – tvirtai sako Krašto apsaugos ministras.
Karinės pratybos „Zapad 2021“, kuriose dalyvauja abiejų šalių pajėgos, truks savaitę ir vyks Baltarusijoje, Vakarų Rusijoje ir Baltijos jūroje. Maskva informavo, kad pratybose dalyvaus 200 tūkst. karių.
Lietuvoje – organizuotas migrantų antplūdis
Pasak Krašto apsaugos ministro, Lietuvoje – migrantų antplūdis, nes migrantų atvykimas buvo organizuotas. Jis teigia, kad Europa yra silpna migracinės politikos srityje, o autokratinės ir nedemokratinės valstybės gali tuo pasinaudoti, organizuodamos veiksmingas priemones hibridinių atakų pavidalu.
„Pirmą kartą Lietuva, kai pradėjome suidurti su akivaizdžia hibridine ataka, tapo tam tikru Europos migracinės politikos ruporu“ – sako jis.
A. Anušauskas teigia, kad birželio mėnesį nebuvo turima pakankamai informacijos apie migrantus, bet iš karto vadovautis stabdymo politika nebūtų buvę protinga, nes tokiu atveju Lietuva iš kitų valstybių nebūtų gavusi nei politinės, nei materialios paramos.
„Tie 500 papildomų migrantų birželio mėnesį – taip, pateko įprasta tvarka į Lietuvą, t. y., kaip įprasta – per sieną, nelegaliai atėjo. Liepą, kai srautai birželio–liepos sandūroje staiga pasidarė 100–200 per parą, jau mes turėjome pakankamai „užsukę“ tą ratą informacijos rinkimo ir galiausiai mes pamatėme tuos užkulisius Baltarusijos, kaip valstybės institucijos, kaip pareigūnai į tai įsitraukę. Kita vertus, jeigu būtume iš karto stabdymo politiką „įjungę“ – „apsukimo“, tai, iš tikrųjų, nebūtume gavę tokios europinės paramos iš kitų valstybių, ir ne tik politinės, bet ir materialios“ – teigia jis ir priduria, kad dabar migrantų reikalas yra nemenka problema: „Taip, tai problema, su kuria mums dabar reikės tvarkytis. Tie 3500 migrantų – na, tai nėra tikrai mažas skaičius“.
Krašto apsaugos ministras ramina, kad migrantai, galimai galėsiantys kelti kažkokią grėsmę, jau yra identifikuoti,
„Mes jau juos visus esame nuskanavę ir identifikavę, kurie kelias rizikas, grėsmes, kaip sakant, atskyrę juos“ – laidoje teigė ministras.
Parengė: Aistė Sasnauskaitė
Stebėkite visą Žinių radijo pokalbį:
