Vyksta sezoniniai pokyčiai
Lietuvoje paplūdimio linija nuolat kinta dėl sezoninių pokyčių, potvynių ir atoslūgių, tai yra normalu.
„Lietuvos paplūdimiai siaurėja ir platėja kelis kartus per metus. Rudenį ir žiemą, kai pakyla Baltijos jūros lygis, ties Olando Kepure, galite ir išvis nerasti paplūdimio. Tuo tarpu vasarą, atslūgus vandeniui, didesnėje Lietuvos Baltijos jūros pakrantėje, atsiveria platūs, smėlingi paplūdimiai. Tai yra sezoniniai pokyčiai“, – kalba Klaipėdos Universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė Loreta Kelpšaitė-Rimkienė.
Ne visi paplūdimiai siaurėja
Paplūdimių siaurėjimas priklauso nuo įvairių meteorologinių reiškinių bei žmonių veiklos, ne visur ji vienoda, todėl paplūdimiai kinta skirtingai.
„Jei kalbėti apie ilgalaikius kranto linijos pokyčius, tai situacija 92 km Lietuvai priklausančios Baltijos pakrantėje yra labai skirtinga. Kuršių nerijos krantas turi daug smėlio atsargų, tai matyti iš kopų aukščio, tad per paskutinius 100 metų, kranto linija liko beveik nepakitusi. O štai žemyninis krantas, kuriame yra du uostai, keletas upelių per paskutinį šimtmetį labai pakito. Šventosios paplūdimiai išplatėjo dėl Šventosios upėje įrengto uostelio. Prieš antrą pasaulinį karą įrengti uosto molai jau seniai palaidoti po paplūdimio smėliu, ir ten, kur buvo kranto linija, dabar stovi poilsiautojų mediniai nameliai. Palangos pirmojo Tiškevičių tilto akmenys taip pat seniai palaidoti po paplūdimio smėliu. Šis tiltas, mano žiniomis, jau yra trečiasis. Tačiau Palangos paplūdimys vis dar ne visai atsigavęs po 1999 metai praužūsio uragano Anatolijaus. Todėl paplūdimio papildymo smėliu darbai atkuria kopas ir palaiko paplūdimio pusiausvyrą. Sudėtingiausia situacija šiai dienai yra Klaipėdos mieste, Melnaragėje, ties Šiauriniu Klaipėdos uosto molu. Tie kariniai statiniai, kurie dar 60-taisiais praėjusio amžiaus metais buvo anapus kopų, dabar yra vandenyje bei toliau plaunami į jūrą. Taip pat reguliariai į krantą išmetamų laivų nuolaužų fragmentai rodo, kad ir povandeniniame šlaite mažėja smėlio atsargų, tad jis yra plaunamas iš kranto“, – mini ekspertė.
Gresia pavojus Palangos paplūdimiui
Kai kurie paplūdimiai nors ir nuplauti audros greitai atsigauna ir vėl būna tokio paties pločio, tačiau kiti taip greitai neatsigauna, tarp jų ir Palangos paplūdimys. Šiam paplūdimiui atstatyti reikalinga žmogaus pagalba.
„Paplūdimiai vizualiai siaurėja, dėl pakilusio vandens lygio, audrų metu ir pan. Krantotyrininkai skiria smėlėtus paplūdimius pagal smėlio atsargas juose ir povandeniniame šlaite, t.y. jei smėlio yra kopose o jūros dugnas yra seklus ir smėlėtas – tai paplūdimys po audros greitai atsigaus ir vėl bus platus. Kaip sveiko paplūdimio pavyzdį galime nurodyti Šventosios paplūdimius. Po jokios audros niekas nesiskundžia, kad Šventosios paplūdimius nuplovė, nes didelės smėlio atsargos greitai atstato prieš tai buvusį paplūdimio plotį. O štai Palangoje jau visai kitokia situacija. Palangos paplūdimys yra skiriamas į dvi dalis - nuo Birutės kalno iki Palangos tilto ir už jo. Palangos tilto būna stabdo smėlio pernašą ir pietinė paplūdimio dalis yra platesnė, ten ir kopos aukštesnės, o šiaurinėje dalyje iš karto už tilto jau yra susiformavusi įlankėlė, kur esant stipresnėms audroms kopos yra paplaunamos, ir atsistato paplūdimys sunkiau, jam jau reikia žmogaus pagalbos, smėliui patekti į krantą. Panašią situaciją, tik didesnio mastelio, mes turime ir Klaipėdos mieste, Melnaragės paplūdimyje. Po to kai buvo pakeista Klaipėdos uosto molų konfigūracija, ir jie buvo dar labiau pratęsti į jūrą, pailgėjo „aklos“ zonos ilgis už uosto vartų. Pradėjo formuotis įlanka, iš kurios išplaunamas smėlis povandeniniu šlaitu keliauja toliau į šiaurę “, – mini Klaipėdos Universiteto Jūrų mokslų ir technologijų centro vyresnioji mokslo darbuotoja, docentė L. Kelpšaitė-Rimkienė.
Procesas keisis ir stiprės
Paplūdimių ardymo procesas labai priklauso nuo žmogaus ūkinės, todėl jis gali stiprėti.
„Kad ateityje šis procesas pasikeis, tai jau yra faktas. Kaip jis pasikeis, labai priklauso nuo žmogaus ūkinės veiklos. Jei ne 19 amž. Prūsų imperijos įsakymas Kuršių nerijoje įsteigti kopų prižiūrėtojo pareigybės, mes gal neturėtumėme tokio unikalaus ir gražaus Kuršių nerijos kranto, tokių aukštų kopų ir tokių didelių smėlio atsargų Nerijos krante. Šis krantas yra sveikas, ir kaip sako mokslininkai kvazistabilus, t.y. viena audra ji paplauna, kita audra ji atstato. Visai kitokia situacija su žemyniniu krantu. Uostų statybos, rekonstrukcijos, rekreaciniai poreikiai, skatina žmogų kištis į natūralius procesus, todėl dažnai mes net negalime prognozuoti kaip sureaguos paplūdimys į eilinę kad ir nestiprią audrą. O paplūdimių „gydymo“ rezultatai pasimato tik po kelių dešimtmečių“, – mini L.Kelpšaitė-Rimkienė.
