Zinaida Paškevičienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt
Atokiame Karmelitų kaime, Zarasų rajone, gyvenantys sentikiai lietuviškai nekalba ir mato tik kaimyninių šalių televizijas. Nors patys tikina nesijaučiantys atskirti, Turmanto seniūnas sako, kad reikėtų juos integruoti į Lietuvos gyvenimą. Tam būtina, kad pasienio gyventojus pasiektų ir lietuviškos laidos bei informacija, taip pat daugiau laidų rusų ar lenkų kalba.
Kažkada čia buvo Karmelitų vienuolynas, todėl kaimas ir vadinasi Karmelitai. Anksčiau gyveno daugiau sentikių, dabar belikusios vos kelios sodybos.
Nepaklusę 1653–1666 m. vykdytai Rusijos bažnyčios reformai, sentikiai buvo ištremti į šalies pakraščius. Pirmosios jų bendruomenės Lietuvoje įsikūrė 1709 m. Anykščių rajone.
„Nors esu rusas, nesiskundžiu. Gyvenu normaliaI, gaunu 350 litų pašalpą. Kaime galiu pragyventi, o ką man duos ta Darbo birža, kur aš eisiu dirbti, užsiregistravęs tik dėl to, kad būčiau socialiai draustas“, – LRT televizijai pasakoja Karmelitų kaimo gyventojas Afanasijus Desiatnikovas.
Kitas kaimo gyventojas Dmitrijus Desiatnikovas kasryt 12 km važiuoja dviračiu į darbą Visagine. Sako, vakarais žiūrintis tik Baltarusijos ir Rusijos televizijos programas, nes nenusipirkęs priedėlio, o be jo Lietuvos televizijos nepažiūrėsi. sako, kad Lietuvos naujienas sužino klausydamas Lietuvos radijo žinių rusų kalba.
„Žinau, kad esame NATO. Rusija apie Ukrainą kalba vienaip, mes – kitaip. Bet tikiu tuo, ką sakome mes. Pats labiau linkstu į Vakarus“, – teigia vyras.
Dar vienas kaimo gyventojas – Ivanas Rutkovskijus – džiaugiasi ką tik gavęs darbo Visagine. Esą ilgai jo laukęs Darbo biržoje, tik darbdaviai 60-mečių nenori priimti. Dar jis laiko vištų ir triušių. Vyras sako taip pat žiūrintis kaimyninių šalių televizijas, nes nemokantis lietuviškai.
„Tokio amžiaus jau nebeišmoksime, ir nereikia. Jauniems reikia, o man jau nebereikia, nei darbe kalbėsiu, nei namie“, – įsitikinęs I. Rutkovskijus.
Zarasų rajone gyvena apie 2 tūkst. sentikių. Turmanto seniūnijoje, kurioje yra Karmelitų kaimas, – tik 14 proc. lietuvių, 40 proc. lenkų, kiti – rusų ir kitokių tautybių žmonės.
„Būtų verta iš naujo pagalvoti apie priedėlius, kadangi vietiniai gyventojai be jokių priedėlių gali matyti Baltarusijos televizijas. Kad matytų Lietuvos, bent Latvijos televizijas, turi turėti priedėlį“, – pastebi Zarasų rajono Turmanto seniūnas Stanislovas Stankevičius.
Seniūnas mano, kad norint pasienio rajonų gyventojus labiau integruoti į šalies gyvenimą, reikėtų daugiau laidų rusų ar lenkų kalba, o priedėlius valdžia jiems galėtų kompensuoti. Tai būtų paskata žiūrėti lietuviškas televizijas.
