Kodėl imamasi tokių priemonių, TV3 žinioms atskleidė ornitologas Saulius Rumbutis: „Kad lizduose atšaltų maždaug 50 proc. kormoranų dėčių, tačiau kolonijoje išsiperėtų ne mažiau kaip 1500 porų. Pastaraisiais metais kolonijos dydis gana stabilus, peri apie 3000 porų.“
Tačiau dar prieš imantis petardų, ornitologai turi patikrinti, ar kiaušiniai jau užperėti, čia prireikia ir aukštalipystės įgūdžių. Iš lizdų bandoma paimti lizduose kormoranų sudėtus kiaušinius.
„Paimam, kiek pasiekiam. Į kiek medžių įlipi, būna ant šakų galų, tai ne visus lizdus pasieki, kokius tris keturis, iš penkių šešių pavyksta paimti. Reikia išsiaiškinti, kokio užperėjimo lygio yra kormoranų dėtys, tam naudojamas senas ir labai paprastas metodas, vadinamasis vandens testas, ir kada iš lizdo paėmus kormorano kiaušinį, mes jį įdedam į indą su vandeniu, tai jeigu kiaušiniai yra paukščio šviežiai sudėti, jie nuskęsta, o jeigu tai yra jau paperėti, tada paukščio kiaušinis plaukia vandens paviršiuje“, - atskleidė ornitologas Deivis Dementavičius.
Misija baidant kormoranus nuo lizdų apsaugoti sengirę – pavyko, tačiau kolonija plečiasi į pietinę pusę, Nidos link, be to, ji skaidosi. Skaičiuojama jau 10 įvairaus dydžio kolonijų šalyje.
„Naudojamos vieno šūvio petardos, kurias iššovus paukščiai pakyla nuo lizdų ir neleidžiama jiems vėl sugrįžti ir perėti dėtis, tai kartojama daug kartų, iki sutemų, kada paukščiai jau nebemato ir paprasčiausiai sutupia nakvoti į marias ir per naktį dėtys lieka nešildomos.
Atsiranda naujos dėl šitos kolonijos sąskaita, pirmoji kolonija, skilus šiai Juodkrantės kolonijai atsirado Rusnėje, Briedžių saloje, po to atsirado Klaipėdos rajone jūsų minėto prie Plazės ežero, o dabar didžiulė kolonija Rusnės žuvininkystės tvenkinių teritorijoje“, – sakė ornitologas S. Rumbutis
Ten peri jau du tūkst. porų. Kormoranams Kuršių marios ir kitos žuvingos vietos – rojus, jiems pilna maisto, tiesa, specialistai sako, kad šie paukščiai puikiai naikina invazines žuvis grundalus.
Kuršių Nerijos nacionalinio parko ekologė Emilija Razmienė laikosi kiek kitokios nuomonės. Pasak jos, žalą gamtai daro žmogus, o ne paukščiai:
„Nėra žalos, iš mano, kaip ekologo, pozicijos, čia yra žmonių nuomonė ir jinai labai, man nepatinka tai, kad jinai peršama, va jūs ateinat jau su neigiamais iš karto klausimais, nėra žalos gamtoje, žmogus gali daryti žalą.“
Pasak pašnekovės, jei kormoranų nebūtų pradėta baidyti, tikėtina, kad jie perėtų vienoje vietoje ir neužimtų naujų teritorijų.
„Dažnai sklando, kad medis labai greitai nudžiūva, tai yra netiesa, medis galėtų stovėti ir stovėti, kaip yra žmogaus veiklos pasekmė, nes jis peri daug metų tame pačiame medyje, net ir nudžiūvusiame, tik aišku, kai nebelieka kur susikrauti tą lizdą, kad jį išlaikytų, tada pasitraukia“, – pridūrė ekologė.
Juodkrantės kormoranų kolonija – atrakcija turistams, ne daug kur galima pamatyti šitaip nunykusį mišką. Kormoranų išmatos rūgština dirvožemį ir bėgant laikui senos pušys virsta lyg degtukai.
„Pavyzdžiui, gandras kuo naudingas be to, kad neša mums vaikus? Arba kiti paukščiai, sakykim, garniai, kirai, kiekvienas gyvas organizmas turi vietą po saule, galbūt sliekas mums irgi nėra labi gražus, bet jie yra reikalingi, taip ir kormoranai“, – pastebi ornitologas Saulius Rumbutis.
Pirmieji šaudymai jau baigti, šiemet kormoranai gan ankstyvi, tačiau ornitologai dar keletą kartų grįš į Juodkrantę patikrinti dėčių. Specialistai tikina, kad jei prireiks, baidys paukščius dar kartą ar du.
