Prognozavimo modelio rengėjai jį peržiūri kiekvieną dieną ir atnaujina duomenis, gaunamus iš įvairių šaltinių. Nuo balandžio 10 dienos atnaujinti COVID-19 infekcijos plitimo prognozavimo rezultatai kasdien bus skelbiami adresu www.lsmu.lt.
Pagal šios dienos Lietuvos epidemiologinius duomenis, priklausomai nuo to, kaip bus užtikrintas karantino laikymasis, mokslininkai prognozuoja du tikėtinus scenarijus:
• Pirmasis scenarijus: Jei šv. Velykų laikotarpiu karantino laikymasis visuomenėje pablogėtų nuo dabartinių 53 proc. iki 47 proc. (žr. 1 paveikslėlyje), sergamumo COVID-19 infekcija piką pasiektume balandžio 24 d., o sergančių skaičius būtų nuo 2200 iki 2700.
• Antrasis. (optimistinis) scenarijus: jei karantino priemonių laikymasis išliks toks pat efektyvus (53 proc.), COVID-19 pacientų pikas būtų pasiektas balandžio 24 dieną ir jis svyruotų nuo 1100 iki 1500 (žr. 2 paveikslėlyje).
Mokslininkai pažymi, kad, siekiant optimistinio scenarijaus, karantino apribojimai turi būti taikomi ir toliau. Jų teigimu, dabartinis 53 proc. karantino efektyvumas yra pakankamas COVID-19 ligos plitimo stabdymui ir sergančiųjų skaičiaus mažėjimui.
LSMU ir LEI mokslininkų sukurtas modelis rodo, kad, jei karantino efektyvumas balandžio mėnesį sumažėtų ženkliai (iki 25 proc.), tikėtina, jog gegužės mėnesį sergančiųjų skaičius siektų net 20 tūkst. ir toliau sparčiai augtų. Jei taip atsitiktų, didžiulis sergančiųjų skaičius perkrautų sveikatos priežiūros sistemą, kuri šiuo metu dirba efektyviai ir sugeba tvarkytis su visais COVID-19 atvejais.
Remdamiesi modeliu mokslininkai daro prielaidą, kad, jei karantino sąlygų bus laikomasi efektyviai, dabartinė epidemijos banga nuslops iki gegužės mėnesio antros pusės.
Neįgyvendinus tolimesnių ligos užkardymo priemonių, rudenį tikėtina antroji epidemijos banga, kuri gali būti dar didesnė (sergančiųjų kiekis gali siekti iki 500 tūkst.). Taip nutiktų todėl, kad didžioji visuomenės dalis, tikėtina, nebūtų įgavusi imuniteto, o vakcina iki to laiko dar nebus sukurta (žr. 3 paveikslėlyje).
Tam, kad prognozės būtų tikslesnės ir ateityje būtų galima geriau numatyti tikėtinas naujas koronoviruso bangas, svarbu išsiaiškinti viruso agresyvumo ir užkrečiamumo laipsnį (virulentiškumą) ir stebėti karantino efektyvumą. Ypač svarbu žinoti COVID-19 simptomų nejaučiančių, bet užsikrėtusių bei imunitetą ligai jau įgavusių žmonių skaičių.
Šiuo metu LSMU taip pat planuoja atlikti epidemiologinius ir genominius SARS-CoV-2 viruso tyrimus. Tai leis sužinoti jau persirgusių gyventojų COVID-19 skaičių ir įvertinti Lietuvoje esančias viruso padermes ir jų sukeliamos ligos ypatumus. Apie šių tyrimų eigą ir rezultatus informuosime atskirai.
