Vyriausybė pranešė, kad ribojimų švelninti kol kas nesirengia, o kiek sumažėję per parą aptiktų koronaviruso atvejų skaičiai specialistų nenudžiugino – per šventes laboratorijos atliko gerokai mažiau tyrimų, o kas ketvirtas tirtas – teigiamas. Lietuvos mokslininkai taip pat skelbia pavojingesnės britiškos COVID-19 mutacijos paieškų rezultatus.
Nuo Kūčių išvakarių kelių patikros postuose plušę pareigūnai dėl karantino ribojimų nepraleido daugiau nei 16 tūkst. automobilių ir surašė 525 protokolus dėl taisyklių nesilaikymo.
„Liūto dalis čia sudaro teisenos pradėtos dėl būriavimosi viešose vietose arba dėl buvimo privačiose erdvėse daugiau negu vienam šeimos ūkiui, arba vienai šeimai“, – sako Policijos generalinis komisaras Renatas Požėla.
Pasak Policijos generalinio komisaro, draudimai veikia. Vaizdo stebėjimo sistemos rodo, kad automobilių srautai tarp miestų sumažėjo 80 procentų. Tiesa, lazda turi 2 galus. Žmonės, kurie per šventes atsisakė kelionių pas gimines, pradėjo labiau būriuotis kitose, arčiau namų esančiose viešose vietose.
„Matėme ne tik poledinės žūklės mėgėjus, bet asmenys dideliais kiekiais lipa ant ledo ir pažeidžia karantininius reikalavimus. Matydami, kad draudžia išvykti į kitas savivaldybes, jie ieškosi poilsiui, aktyviam poilsiui viešųjų erdvių ir paprastai į tas viešąsias erdves suplūsta pakankamai nemažai žmonių. Matome, kad asmenys ir be kaukių būna ir netaisyklingai jas dėvi“, – pasakoja R. Požėla.
Dėl to policija keičia savo strategiją. Per Naujųjų metų ilgąjį savaitgalį veiks ne tik patikros punktai. Daugiau pareigūnų stebės situaciją išpopuliarėjusiuose parkuose, paplūdimiuose prie vandens telkinių. Policija savivaldybėms pateiks siūlymus kaip mažinti žmonių būriavimąsi.
„Mūsų giliu įsitikinimu, centralizuoto fejerverko šaudymo neturėtų būti. Kitas pasiūlymas, per Naujų metų sutikimą fiziškai, kad eglutės būtų užgesintos, jos nešviestų. Pareigūnai mano, kad savivaldybės šį savaitgalį viešose vietose galėtų apriboti ir automobilių eismą. Viso to reikia dėl aukštų COVID-19 sergamumo rodiklių“, – teigia R. Požėla.
Per vakar laboratorijos aptiko 1773 naujas infekcijas, nuo COVID-19 mirė 15 žmonių.
Per visą praėjusią savaitę laboratorijos užfiksavo 17879 susirgimus. Tai pusantro tūkstančio mažiau nei savaitę prieš tai. Tiesa, mokslininkai šiuo rezultatu nesidžiaugia. Mat, per ilgąjį Kalėdų savaitgalį testuota mažiau žmonių.
„Buvo šventinis laikotarpis, buvo testuojama mažiau, buvo palikta 5000 testų kiekvieną dieną. Jeigu mes prisimintumėme praeitos savaitės pradžią, kai buvo testuojama 10 000 testų, tai savaime suprantama, teigiami atvejai visai kiti skaičiai. Jeigu 1700 atvejų ištestavę 10 000 žmonių, tada sakyčiau, kad tikrai yra geri signalai“, – kalbėjo sveikatos ekspertų tarybos narys Mindaugas Stankūnas.
Geriausiai situacijos rimtumą iliustruoja teigiamų atliktų testų statistika. Lapkričio pabaigoje mobiliuose COVID-19 punktuose, vidutiniškai 1 iš 6 testų buvo teigimas. Šiomis dienomis situacija prastesnė: teigiamas testas kas ketvirtas.
„Kai siekia 20 procentų tai yra labai daug. Turėtų būti iki 5 procentų. Todėl Lietuva pagal visus sergamumo rodiklius, ar 100 tūkstančių gyventojų, visi tie rodikliai viršija visus leidžiamas rodiklius“, – sako epidemiologė Daiva Razmuvienė.
Karantino ribojimų kol kas Vyriausybė keisti neplanuoja.
„Priėmėme sprendimą palikti dabar esančią tvarką. Tai yra tą tvarką, kuri yra numatyta Vyriausybės nutarime, o dėl tolesnių veiksmų spręsti jau po švenčių“, – pasakoja vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.
Daug nerimo visame pasaulyje sėja greičiau plisti galinti britiška koronaviruso mutacija. Jos šiuo metu ieškoma ir Lietuvoje. Kaune Lietuvos sveikatos mokslų universitetas išviso ištyrė daugiau nei 200-us mėginių, iš jų ketvirtadalis paimti gruodžio 22, 23 dienomis. Anot mokslininkų, britiška mutacija Lietuvoje dar nėra paplitusi.
„Britiškos mutacijos nenustatėme ir tos viruso linijos neradome. Tai yra atsitiktinės imties tyrimai, tačiau jeigu tų tyrimų atliktumėme daugiau, galimai galėtumėme tą virusą aptikti“, – teigia mokslininkė Astra Vitkauskienė.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkai britiškos koronaviruso mutacijos pradėjo ieškoti savo iniciatyva. Finansavimo tyrėjams užtenka tik iki šių metų pabaigos.
„Turbūt reikėtų atlikti, taip kaip atlieka Didžiojoje Britanijoje yra rutiniškai tiriama tarp visų nustatytų mėginių apie 10 procentų, būtent pastoviai yra segmentuojama ir tiriamas tas genomas. Mūsų finansavimas, deja, bet baigiasi gruodžio 31 dieną. Labai norėtumėme tęsti savo darbus“, – kalbėjo A. Vitkauskienė.
Britiškos koronaviruso atmainos ieško ir Santaros klinikų specialistai, kurie atrinko septynis viruso mėginius genomo sekos kaitos tyrimams. Rezultatų tikimasi po maždaug dviejų savaičių.
