Per krizę iš mūsų šalies nelaimės fantastines sumas pelno ne vien Skandinavijos bankai. Iš Lietuvos milijonus ar netgi dešimtis milijonų uždirba ir kitose valstybėse veikiantys tarptautiniai bankai. Tarp jų – visame pasaulyje garsūs ir turtingi UBS, „Societe General“, „Credit Suisse“, „Citi“, „The Royal Bank of Scotland“, HSBC, „Barclays Capital“.
Sunkmečio fenomenas
Pasirodo, iš mūsų šalies uždirba ne tik tos finansinės institucijos ar kiti investuotojai, kurie skolina Lietuvai ir už paskolintus pinigus gauna palūkanas. Fantastines sumas susižeria ir tarpininkai. Jų funkcija – tarpininkauti platinant Lietuvos Vyriausybės išleidžiamas obligacijų emisijas. Tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose.
Sunkmečiu tų emisijų katastrofiškai daugėjo. Dar 2008 m., tinklalapio www.2g.lt duomenimis, mūsų valstybės skola siekė 17,37 mlrd. litų, pernai ji išaugo iki 27,11 mlrd. litų, o 2010–ųjų pabaigoje turėtų ūgtelėti iki 35,89 mlrd. litų.
Tas pat tinklalapis suskaičiavo, kad nuolat augo ir skolos aptarnavimo sąnaudos. Nuo 2006 m., kai skolai aptarnauti valstybė skyrė 0,57 mlrd. litų, iki šių metų pabaigos šis skaičius turėtų išaugti tris kartus – iki 1,59 mlrd. litų.
Bet atlygis tarpininkams čia neįskaičiuotas. Jį sandoriams tarp mūsų Vyriausybės ir investuotojų tarpininkaujančios finansų institucijos pasiima pačios. Kadangi sunkmečiu labai išaugo valstybės skolinimosi mastas, galime įtarti, kad smarkiai išaugo ir pajamos už tarpininkavimą.
Pasirinkimas be pasirinkimo
Obligacijų platinimo mechanizmas yra gana sudėtingas. Kaip „Respublikai“ aiškino Lietuvos centrinio vertybinių popierių depozitoriumo (LCVPD) prezidentas Artūras Keleras, nutarus užsienyje išplatinti obligacijų emisiją, Vyriausybės atstovai susitikinėja su tarptautinių bankų atstovais ir tariasi dėl naujos emisijos platinimo. Savo ruožtu šie, anot A.Kelero, kalbasi su investuotojais, iš kurių sužino, kokiomis sąlygomis šie įsigis mūsų šalies vertybinius popierius. Tarp investuotojų gali būti tie patys bankai, pensijų ir kiti fondai, netgi privatūs fiziniai asmenys. Paskui suformuluojami pasiūlymai mūsų Vyriausybei, iš jų, pasak LCVPD vadovo, atrenkami geriausi.
Finansų analitikas Vladimiras Trukšinas abejojo, ar pernai, per patį sunkmečio siautėjimą, mūsų Vyriausybė turėjo nors mažiausią pasirinkimą: „Bankų, kurie galėjo išplatinti mūsų obligacijas, buvo vienetai. Iš čia ir tos didžiulės, beveik aštuonis procentus siekiančios, metinės palūkanos, kurias turime ar turėsime mokėti už paskolintus pinigus“.
Savo atsakyme „Respublikai“ Finansų ministerija (FM) tvirtino, kad pastaraisiais metais mūsų šalies obligacijoms išplatinti užsienyje buvo pasirinktos garsiausios tarptautinės finansinės institucijos – bankai UBS, „Societe General“, „Credit Suisse“, „Citi“, „The Royal Bank of Scotland“, HSBC, „Barclays Capital“.
Prilygsta valstybės paslapčiai
Tačiau beveik neįmanoma sužinoti, kiek už obligacijų platinimą uždirba tą darbą atliekančios finansinės institucijos tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų. FM apie tai kalba aptakiai ir tvirtina, kad bent jau Lietuvoje bankams tarpininkams nieko nemoka. „Vidaus rinkoje išleistas Vyriausybinių popierių emisijas administruoja ne bankai, o Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas. Jam pagal sutartį Finansų ministerija moka už atsiskaitymų organizavimą ir tvarkymą“, – tvirtino FM viešųjų ryšių specialistai.
Panašią mintį stengiamasi įteigti ir apie obligacijų emisijų užsienyje platintojus. „Platinant Vyriausybės vertybinių popierių emisijas tarptautinėse rinkose tarpininkauja užsienio bankai, kurie atrenkami per konkursą, atsižvelgiant į platinimo sąnaudas, bankų patirtį išleidžiant kitų vyriausybių vertybinius popierius ir kitus kriterijus. Atsižvelgiant į sutarties sąlygas, šie bankai padengia emisijos registravimo, įtraukimo į sąrašą, informacijos pateikimo ar kitas su obligacijų išleidimu susijusias išlaidas“, – teigė FM savo atsakyme. Taškas.
„Savo atsakyme mes viską išdėstėme labai aiškiai. Jei turite dar klausimų, atsiųskite tikslesnį paklausimą – pasistengsime į jį kuo greičiau atsakyti“, – telefonu „Respublikai“ siūlė FM viešųjų ryšių specialistas Vytautas Lenkutis. Jis aiškiai leido suprasti, kad bankų tarpininkų uždarbiai yra mažų mažiausiai komercinė, o gal net ir valstybinė paslaptis.
Uždarbis – šimtai milijonų
V.Trukšinas sakė, kad tarpininkaudamos platinant obligacijas tarptautinėse rinkose finansinės institucijos uždirba iš to, kad pigiau nuperka mūsų vertybinius popierius ir brangiau parduoda investuotojams. „Finansų ministerija nurodo tiktai nominalią obligacijų kainą. Kartais sutartyje yra numatoma, koks procentas leidžiamas bankui uždirbti, o kartais – ne. Tačiau patys suprantate – kai skolinamasi milijardai, net ir viena dešimtoji ar šimtoji procento dalis už tarpininkavimą reiškia dešimtis milijonų“, – dėstė finansų analitikas.
Pasak jo, vidaus rinkoje tokios praktikos nėra, tačiau valstybė moka bankams už vadinamąjį akcijų saugojimą. „Šiuo metu vidaus rinkoje yra išplatinta vertybinių popierių už maždaug 4 mlrd. litų. Už keliolika ar keliasdešimt milijonų neišplatinta, šios akcijos laukia savo eilės. Būtent už juos valstybė bankams ir moka saugojimo mokestį pagal įkainius, kuriuos nustato pats bankas. Iš pažiūros tas mokestis nedidelis – galbūt siekia nuo 0,01 iki 0,08 proc. per metus. Tačiau vėlgi paskaičiuokime jį nuo milžiniškų sumų ir pamatysime milžiniškus skaičius“, – tvirtino V.Trukšinas.
Jonas MACKEVIČIUS
