Tyrimas atskleidžia: Baltijos šalių įmonių produktyvumas – labai panašaus lygio. Vis dėlto iš beveik 30-ies sričių, lietuviškos įmonės pirmauja 11-oje.
Specialistai pabrėžia: su mažiau darbuotojų norint padaryti daugiau, reikia ne išnaudoti žmones, o mokėti taikliai nukreipti jų sugebėjimus.
Kolektyvo našumas įmonėms visada svarbu. Tačiau itin aktualus jis, prognozuojama, bus kelerius ateinančius metus, kol galutinai neatsigaus ekonomika.
Beveik 1,5 tūkst. įmonių, daugiau nei pusė milijono darbuotojų – tiek apėmė produktyvumo tyrimas Baltijos šalyse. Lietuvos rezultatai nėra labai išsiskiriantys.
„Lygindami save su kitomis Baltijos šalimis, mes matom, kad nesam labai išskirtiniai: nei labai geri, nei labai blogi. Bendrai vidutinis darbo produktyvumas visose šalyse yra labai panašus, skirtumai nėra esminiai, laimėtojų turim tiek pat, kiek ir latviai“, – sakė „Profiles International“ vadovė Baltijos šalims Airida Zavadskė.
Taigi iš beveik 30-ies sričių Lietuvos įmonės, kaip ir Latvijos, lyderiauja 11-oje. Estija pirmūnų turi mažiau – savo srityje produktyviausiomis pripažintų jos bendrovių yra septynios.
Estai ir latviai akivaizdžiai pirmauja gamybos, ypač tekstilės, sektoriuje; taip pat medienos, automobilių pardavimo ir kas esą visai netikėta – statybų ir nekilnojamojo turto srityse. Lietuvos įmonėms čia, tyrimą atlikusių specialistų teigimu, reikėtų pasitempti.
Tačiau Lietuvos bendrovės neginčijamai pranašesnės biotechnologijų, chemijos, informacinių technologijų ir telekomunikacijų bei degalų rinkose. Šauniausia ketveriukė – „Sicor Biotech“, „Mestilla“, „Tele2“ ir „Neste Lietuva“. Taip pat stiprios yra Lietuvos maisto pramonės, mažmeninės prekybos ir draudimo įmonės.
Vertinant bendrovių produktyvumą, žiūrėta, kiek įmonės pajamų tenka vienam darbuotojui. Pastebėta, kad našiai dirbantys koletyvai turi stiprų vadovą, kuris geba taikliai panaudoti darbuotojų stipriąsias puses ir nebijo inovacijų.
„Norint paprasto recepto, ko mes norim, ką reikėtų daryti, siekiant didesnio darbo našumo, reikia tobulinti du dalykus: veiklos organizavimą ir personalo valdymą. Tai yra du ingredientai, kurių negalima pamesti iš akių ir reikia dirbti su abiem. Čia kaip blynus kepant – reikia dėt ir kiaušinių, ir miltų“, – kalbėjo A. Zavadskė.
Statistikos departamento duomenimis, pernai darbo našumas visame Lietuvos ūkyje nusmuko beveik 6,5 proc. Pridėtinės vertės per vieną valandą sukurta vidutiniškai už 31 litą, o per metus vieno darbuotojo – mažiau nei už 60 tūkst. litų.