Neringos meras Darius Jasaitis sako, kad vokiečių turistai negrįžta dėl karo Ukrainoje, tačiau, anot jo, šią vasarą Neringoje apsilankė daugiau žmonių, o tai rodo ekologinio mokesčio pajamos – jam nepasikeitus automobilių srautai išaugo.
„Automobilių tikrai atvažiavo daugiau nei pernai, tai jau faktas, nes matome jau surinktus pinigus per vasarą – elektromobilių, kurie įvažiuoja nemokamai, šiai dienai jau įvažiavo daugiau nei per visus praėjusius metus. (...) Tai reiškia, kad automobilių buvo tikrai daugiau, tai faktas, kad ir žmonių daugiau“, – BNS sakė D. Jasaitis.
Anot jo, bendras kurorto verslininkų vasaros vertinimas yra neblogas: „Su kuo tenka kalbėti, tai tikrai nebloga vasara, vieni sako, kad prasta, bet panašu, kad iki vasaros pabaigos dar yra turistų mieste, renginių įvairių, plenerų, kas pritraukia turistus. Ko gero, pajamos bus panašios“.
Meras pastebi, kad į kurortą rinkosi įvairi publika – ir užpildanti prabangius vietos restoranus, ir ieškanti pigesnio maisto.
„Buvo restoranų, kurie tikrai yra nepigūs, bet visada buvo pilni. Žmonės daugiau rinkosi tokius, kur pavalgyti galima pigiau, nes kainos yra sukilusios ir dėl suprantamų priežasčių“, – BNS sakė D. Jasaitis.
Vasara panaši į priešpandeminius metus
Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro vadovas Rimantas Palionis BNS sakė, kad besibaigianti vasara panaši į prieš COVID-19 pandemiją buvusį 2019-ųjų sezoną.
„Kiek kalbėjau su kolegomis, įstaigomis, viešbučiais, sanatorijomis – tai tikrai nebloga, artėjame prie 2019 metų, net kai kur aplenkę. Girdėjau, kad Izraelio turistais tikrai bus pralenkti 2019 metai (...). Kalbėjau su mažaisiais viešbučiais, tai duobė buvo pradžioje liepos, labai geras buvo rugpjūtis. Nežiūrint į statistiką, ne tragiška vasara, bet ir ne stebuklinga“, – teigė R. Palionis.
Palangos turizmo informacijos centro vadovė Rasa Kmitienė teigė, kad šiemet itin jautėsi orų įtaka žmonių apsisprendimui atvykti į kurortą.
„Vasara buvo permaininga, nelepino ir orai – kaip parodė šie metai, tai orai didžiulę įtaką svečių poilsio ir laisvalaikio pasirinkimui turėjo (...). Tikrai pajautėme vieną iš didžiausių faktorių apsisprendimui, tai yra gero oro faktorių“, – BNS teigė R. Kmitienė.
Anot jos, apgyvendinimo įstaigose išankstinės rezervacijos buvo vangios, tačiau laisvos vietos žaibiškai užimtos reaguojant į gerą orų prognozę.
„Mūsų svečio, kliento pasirinkimas buvo toks, galima sakyti, spontaniškas, vos ne paskutinės minutės. Išankstinių rezervacijų tikrai buvo mažokai arba jų kai kuriais atvejais – labai vangios, tik gerai žinant, kad (...) planuojami geri orai, tiesiog žaibo greitumu užsipildydavo viešbučiai“, – kalbėjo R. Kmitienė.
Ji pabrėžė, kad oficialios šio sezono lankytojų statistikos dar nėra, tačiau primena, jog statistiniai duomenys gali ne visiškai tiksliai atspindėti realybę, nes į ją neįtraukiami vienadieniai lankytojai bei tik poilsiui nuosavus būstus Palangoje turintys gyventojai.
Centro vadovė sako, kad į Palangą grįžta ir užsienio turistai: „Tikrai sugrįžo, užsienio turistų srautai didėja“.
Tuo metu Neringos meras D. Jasaitis teigia, kad vienam kurorto viešbučiams daug problemų sudarė masiškai atšauktos turistų grupių iš Vokietijos kelionės – iš sutartų 130 grupių atvyko mažiau nei 30, likusios keliones atšaukė maždaug mėnesį iki viešnagės.
„Vieno viešbučio turiu skaičius, kurie tikrai, suprantu, kad sudarė labai daug problemų šiam verslui (...) Atsisakyta rezervacijų, ką tai reiškia viešbučiui – ieškoti pavienių klientų, kas sudaro ir kaitą kitokią, ir planavimą, maitinimą. Turime konstatuoti, kad vokiečių turistas dėl karo Ukrainoje negrįžta, nors pavienių vokiečių ir grupių buvo, bet įsivaizduokite, kokie skaičiai atsisakė“, – kalbėjo D. Jasaitis.
R. Palionis iš Druskininkų turizmo ir verslo informacijos centro sako, jog turistų srautai iš Vokietijos dėl tos pačios priežasties nesugrįžo ir Druskininkus: „Iš Vokietijos jų tikrai yra tik apie pusė. Karo fonas, geopolitinis fonas – Suvalkų koridoriaus fonas smūgiuoja“.
Pasak jo, karas suteikia ir tam tikrų galimybių – į Lietuvą būtų galima pritraukti pigų gydomąjį poilsį Baltarusijoje ir Ukrainoje praradusius kaimyninės Lenkijos gyventojus.
„Labai daug turime rezervų kai kuriose rinkose, neišnaudojame Lenkijos: tokia didelė rinka, jie prarado pigų sanatorinį Ukrainos ir Baltarusijos kurortinį gydymą, turime dėti dideles pastangas, turime paimti tą rinką“, – sakė R. Palionis.