Šiemet Lietuvai minint 625-erių metų krikšto jubiliejų, Lietuvos paštas išleidžia šiai progai skirtą pašto ženklą. Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ apyvartoje pasirodys šeštadienį, kovo 24 dieną.
Naujajame pašto ženkle pavaizduotas Strasbūro bažnyčios Saint Pierre la Jeune freskos fragmentas, kuriame įamžintos krikščionybę priėmusios šalys. Lietuva šioje eilėje – paskutinė.
Pašto ženklas „Lietuvos krikštui – 625 metai“ bus išleistas 100 tūkst. tiražu, jo nominalas – 1,35 Lt.
Naująjį pašto ženklą sukūrė dailininkė Indrė Ratkevičiūtė.
Kartu su pašto ženklu išleidžiami ir pirmosios dienos vokas bei suvenyrinis lapas. Šeštadienį pašto korespondencija, apmokama naujaisiais pašto ženklais, Vilniaus centriniame pašte bus antspauduojama pirmosios dienos datos spaudu.
Istorija mena, kad 1385 m. tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos buvo pasirašyta Krėvos sutartis. Pagal sutartį Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila pasižadėjo apsikrikštyti pats ir apkrikštyti visus savo valstybės gyventojus pagonis. 1386 m. Krokuvoje Jogaila krikštijosi, vedė Jadvygą ir buvo karūnuotas Lenkijos karaliumi.
Prieš 625 metus, 1387 m. vasario mėnesį, Lenkijos karalius ir Lietuvos didysis kunigaikštis Jogaila atvyko į Vilnių ir paskelbė tris pagrindinius aktus, teisiškai reglamentavusius krikščionybės įvedimą Lietuvoje.
Pirmosios krikšto apeigos buvo atliktos Vilniuje, vėliau ir kituose Lietuvos vietose. Krikštyti apylinkės žmones sušaukdavo į vieną vietą. Kad būtų greičiau, žmones krikštijo būriais. Vienas būrys buvo krikštijamas vienu, kitas – kitu vardu.
Per metus Lietuvos paštas vidutiniškai išleidžia 25–30 pašto ženklų.
