Kaip praneša Lietuvos kariuomenė, praėjusį mėnesį dažniausiai pasikartojančios dezinformacijos temos buvo karas prieš Ukrainą, NATO-Rusijos santykiai ir Lietuvos-Rusijos santykiai.
Didžiausias dėmesys skirtas klausimams, susijusiems su parama Ukrainai. Priešiški informaciniai aktoriai plačiai išnaudojo diskusijas dėl galimo atskirų NATO valstybių karių-instruktorių siuntimo į Ukrainą mokymo tikslais. Propagandiniuose kanaluose toks žingsnis buvo įvardijamas kaip įtampos eskalavimas ir siekis tiesioginės NATO-Rusijos konfrontacijos.
Lietuva šiame kontekste pateikta kaip „mažoji agresorė“, siekianti išprovokuoti Rusiją ir/arba tapti „patrankų mėsa“. Taip pat mėnesio pabaigoje fiksuotas akivaizdžiai padirbtų dokumentų platinimas socialiniuose tinkluose, kuriuose melagingai pranešama apie Lietuvos karių siuntimą į Ukrainą.
Propagandistai siekė „kelti temperatūrą“ informacinėje erdvėje, vyraujant diskusijoms apie galimą leidimą Ukrainai naudoti NATO ginklus atakuojant karinius taikinius Rusijoje. Šiuo klausimu fiksuoti grasinimai Aljanso narėms, tačiau taip pat platintos žinutės ir apie neva Rusijos civilių žūtis, dėl kurių atsakingos būtent NATO šalys, skelbiama kariuomenės pranešime.
Kariuomenės analitikai pažymi, kad dezinformacija fiksuota ir apie Lietuvos kariuomenės/NATO pratybas, konkrečiai išskirti mokymai „Perkūno griausmas-24“. Priešiškoje informacinėje erdvėje fiksuotos šioms temoms būdingos žinutės – NATO militarizuoja Baltijos šalis, Lietuva/NATO ruošiasi pulti Rusiją/Baltarusiją, vykdomos pratybos – puolamojo, o ne gynybinio pobūdžio ir pan.
Propagandistai taikėsi ir į Lietuvos užsienio saugumo politiką. Lietuvos dėmesys Sakartvelui priešiškuose informaciniuose kanaluose buvo plačiai nušviestas kaip akivaizdus, įžūlus kišimasis į suverenios valstybės reikalus. Lietuvos pastangos buvo prilyginamos Maidanui Ukrainoje bei pateikiamos kaip neva dar vienas Vakarų bandymas nuversti teisėtą valdžią.
