Šie kompensaciniai (angl. gap filler) radarai turėtų būti įrengti Varėnos, Švenčionių, Vilniaus, Jurbarko ir Pagėgių rajonuose.
Anot ministerijos, Izraelio kompanijos „ELTA Systems“ pasiūlymas kariuomenės konkurse buvo atrinktas atsižvelgus į kainos, aptarnavimo kaštus pasibaigus gamintojo garantijai ir techninius parametrus. Konkurse iš viso dalyvavo trys bendrovės.
Perkamus radarus planuojama integruoti į bendrą Lietuvos oro erdvės stebėjimo sistemą ir pradėti jų eksploataciją iki 2019 metų pabaigos.
Kaip pranešė ministerija, du iš penkių radarų įsigyjami siekiant sumažinti Šilutės ir Tauragės rajonuose vystomų vėjo jėgainių parkų daromą neigiamą poveikį Lietuvos kariuomenės oro erdvės stebėjimo radarų galimybei aptikti ir sekti oro taikinius.
Šių dviejų radarų įsigijimui lėšas skiria Lietuvos verslininkai, plėtojantys vėjo jėgainių parkus vakarų Lietuvoje.
„Baigiame įgyvendinti trejus metus trukusį Lietuvos viešojo ir privataus sektoriaus projektą, kuriuo siekėme suderinti nacionalinio saugumo ir verslo interesus atsinaujinančios energijos srityje“, – pranešime cituojamas krašto apsaugos viceministras Giedrimas Jeglinskas.
Pasak jo, verslas prisidėjo investicijomis perkant radarus ir parengiant reikalingą infrastruktūrą.
Lietuvoje galiojantys teisės aktai numato galimybę verslui prisidėti prie papildomų oro erdvės stebėjimo ar kitų reikalingų priemonių įsigijimo ir įdiegimo tose vietovėse, kur tai gali sumažinti neigiamą poveikį. Tokiais atvejais yra pasirašomos sutartys dėl kompensacijų, skirtų daliai investicijų ir kitoms išlaidoms, reikalingoms nacionalinio saugumo funkcijų atlikimui užtikrinti, apmokėjimo.
Lietuvos kariuomenė vertina, kokią įtaką gali turėti vėjo jėgainių plėtra įvairiuose Lietuvos teritorijos vietovėse. Atsižvelgiant į tai išduodami leidimai verslo įmonėms vystyti vėjo jėgainių projektavimą ir atlikti statybos darbus.
Panaši praktika, anot Krašto apsaugos ministerijos, yra taikoma daugelyje valstybių.