Formuojant tarptautinių misijų kontingentą jau kurį laiką nebetaikomas savanoriškumo principas.
Į tarptautines misijas Irake ir Afganistane lietuvių karius tenka siųsti vadovybės įsakymu, nes neatsiranda pakankamai savanorių, rašo dienraštis "Kauno diena".
Pasak dienraščio, dar prieš maždaug pusantrų metų norinčiųjų vykti į misijas karių buvo daugiau, nei reikėjo, bet dabar situacija pasikeitė.
Lietuvos kariuomenės vadovybė pripažįsta, kad jau kurį laiką nėra taikomas savanoriškumo principas formuojant tarptautinėse misijose tarnaujančių karių kontingentą. Taip, pasak kariuomenės vado generolo majoro Valdo Tutkaus, atsitiko dėl pasikeitusio Lietuvos statuso.
"2004 metais Lietuvai tapus NATO nare, pasikeitė ir Lietuvos kariuomenės statusas - būdama karinio-politinio aljanso nare, Lietuva tapo atsakinga ne tik už savo, bet ir už kitų aljanso šalių-partnerių saugumą. Tapome didelės kolektyvinės gynybos sistemos dalimi", - dienraštis cituoja V.Tutkų. Todėl, pasak jo, "dalyvavimas tarptautinėse operacijose tapo pareiga".
Karinė vadovybė teigia neturinti skaičiavimų, kiek šiuo metu yra savanorių vykti į Iraką ir Afganistaną, bet neneigia, kad taikant savanoriškumo principą gali būti sudėtinga suformuoti pakankamą kontingentą. Be to, neatmetama galimybė, kad ateityje į tarptautines operacijas gali tekti siųsti šauktinius.
Prieš trejus metus Lietuvai įstojus į NATO, Seimas pakeitė įstatymus, susijusius su lietuvių karių dalyvavimu tarptautinėse misijose. 2004 metų liepos 1 dieną įsigaliojo įstatymo pataisos, kuriose sakoma, kad atlikti tarnybą tarptautinių operacijų kariniame vienete kariai yra skiriami, o ne parenkami taikant savanoriškumo principą.
