Vizų išdavimą rusams Latvija neribotam laikui sustabdė rugpjūčio 5-ą. Tačiau šis sprendimas toli gražu nereiškia, kad jie negalės atvykti į Latviją, nes ji, kaip ir Lietuva, yra Šengeno erdvės, kurioje nėra vykdoma vidaus sienų kontrolė, narė.
„Todėl užsieniečiai, turintys kitos Šengeno valstybės išduotą Šengeno vizą (pvz., Vokietijos, Graikijos, Italijos ir pan.), gali kirsti išorinę Šengeno sieną ir atvykti į bet kurią Šengeno valstybę“,– naujienų portalui tv3.lt komentuoja Užsienio reikalų ministerija (URM).
Auga norinčių laikinai gyventi Lietuvoje rusų ir baltarusių skaičius
Nuo karo Ukrainoje pradžios Lietuva ir Latvija Rusijos piliečiams taikė vienas griežčiausių vizų režimo sugriežtinimo priemonių Šengeno erdvėje.
Latvijoje vizas išimties atveju galėjo gauti tik rusų žurnalistai, dėl cenzūros ir įvestos baudžiamosios atsakomybės Rusijoje nebegalėję dirbti savo šalyje.
Tuo pat metu Lietuvoje numatytas užsieniečių vizų režimo sugriežtinimas sustabdant rusų ir baltarusių prašymų išduoti vizas priėmimą ir sprendimų dėl šių prašymų priėmimą Lietuvos vizų tarnybose užsienyje. Išimtis taikoma tik tuomet, kai dėl vizų išdavimo tarpininkauja šalies URM.
Atrodytų, kad dėl šių apribojimų šalyje turėjo sumažėti norinčių gauti nacionalinę vizą ar leidimą laikinai gyventi rusų ir baltarusių srautai, tačiau taip nėra – užregistruotų prašymų skaičiai auga kaip ant mielių.
Naujienų portalui tv3.lt pateikti duomenys rodo, kad per metus nuo sausio 1 iki rugpjūčio 9 d. sulaukta daugiau nei trimist ūkstančiais daugiau prašymų gauti nacionalinę vizą iš Baltarusijos piliečių. Iš viso užregistruoti 16602 prašymai, o vizos išduotos 13059 asmenims.
Šiemet per tą patį laikotarpį į Migracijos departamentą kreipėsi 2273 Rusijos piliečiai – skaičius šešiais šimtais prašymų didesnis nei pernai. Vizos išduotos 2073 rusams.
Padaugėjo ir besikreipiančių dėl leidimų laikinai gyventi Lietuvoje. Šiemet išduoti 13059 nauji leidimai Baltarusijos (pernai 7579), 2073 – Rusijos piliečiams (pernai 1033).
Sumažėjo tik pakeistų leidimų skaičius. Daugiau nei penki šimtai Baltarusijos piliečių negavo atnaujinto leidimo gyventi mūsų šalyje. Rusijos piliečių – daugiau nei šimtu.
„Baltarusijos prezidento rinkimai 2020 m. rugpjūčio mėn. ir tolimesni įvykiai šioje valstybėje paskatino Baltarusijos režimui nepritariančius šios valstybės piliečius persikelti į Lietuvą, taip pat įmonės, veikusios Baltarusijoje savo veiklą ir įmonėse dirbančius aukštos kvalifikacijos darbuotojus siekė perkelti į Lietuvą. 2022 m. vasario 24 d. Rusijai pradėjus vykdyti karinius veiksmus Ukrainoje bei sugriežtinus vizų išdavimą Baltarusijos ir Rusijos Federacijos piliečiams Lietuvoje Respublikos vizų tarnybose užsienyje, šis sugriežtinimas netaikomas išduodant vizas Lietuvos Respublikos teritorijoje, tad prašymų išduoti nacionalinę vizą skaičius nesumažėjo ir netgi išaugo“, – taip situaciją aiškina Migracijos departamentas.
Visą tai esą sąlygojo Baltarusijoje ir Rusijoje savo veiklą vykdžiusių įmonių perkėlimas į Lietuvos Respubliką ir šių įmonių siekis kartu į Lietuvą perkelti ir tose įmonėse dirbusius aukštos kvalifikacijos darbuotojus, daugiausiai IT specialistus ir jų šeimos narius.
„Pavyzdžiui, 2021 m. I pusmetį aukštos kvalifikacijos darbuotojams buvo išduoti 483 leidimai laikinai gyventi, 2022 m. I pusmetį – 1 526 leidimai laikinai gyventi. Baltarusijos piliečiai, nepritariantys Baltarusijos režimo vykdomai politikai, ketinantys persikelti į Lietuvą darbui ar dėl kitų priežasčių, siekia pasinaudoti galimybe gauti 6 mėn. galiojančią nacionalinę vizą supaprastinta tvarka ir kurtis Lietuvoje“, – priduria departamento atstovai.
Ar Lietuvai reiktų pasekti Latvijos pavyzdžiu – sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiams?
Latvijos nutarimą sustabdyti vizų išdavimą Rusijos piliečiai Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai vertina skeptiškai. Jų teigimu, nėra aišku, kiek tai gali duoti realios naudos.
Anot Agnė Širinskienės, sprendimas būtų efektyvesnis, jei vizų išdavimas būtų sustabdytas bendrai Europos Sąjungos (ES) lygiu. Taip būtų garantuota, kad Rusijos piliečiai į ES valstybes visai nepatektų.
„Aš tikiu, kad vizų išdavimo sustabdymas yra vieno iš veiksmų karo metu, kuris būtų logiškas, tačiau mes esame ES ertmėje. Nepamirškime, kad tie individualūs veiksmai nėra rezultatyvūs. <...> ES pavyksta neblogai susitarti dėl sankcijų. Netgi dėl ekonomine prasme labai skaudžių kai kurioms valstybėms. Tai šiuo atveju šis [Latvijos] bandymas būtų labai savalaikis. Bendras ES sprendimas garantuotų, kad vizos būtų sustabdytos,“, – nurodo ji.
Stasys Šedbaras sako, kad kiekviena šalis turi skirtingą problemos matymo situaciją, interesus, į kuriuos atsižvelgdama priima sprendimus. Todėl Latvijos sprendimą, anot jo komentuoti sunku.
„Nematau jokios problemos, jei suvereni valstybė priima tokį sprendimą dėl valstybės, kuri kariauja visiškai niekuo nepateisinamą karą, piliečių – jų prisibijo ar gina šalį nuo tokių žmonių įvažiavimo. Tarp jų gali būti ir žmonių, kurie nusiteikę proeuropietiškai. Gali būti ir tokių, kurie gali dirginti visuomenę ir kelti sumaištį. Manau, kad tokį sprendimą turi teisę priimti suvereni valstybė. Latvija tą padarė“, – nurodo S. Šedbaras.
Jei Lietuva svarstytų klausimą dėl vizų išdavimo į šalį Rusijos piliečiams, toks sprendimas, anot A. Širinskienės, būtų keistas.
„Net ir Seimui pritarus tai nepadėtų išvengti Rusijos piliečių Lietuvoje. Tai būtų deklaratyvus žingsnis. Aišku, tokių deklaratyvių žingsnių kartais reikia rodant stojimą su Ukraina ir pritarimą jos pasipriešinimui. Bet šiuo atveju, bent jau man norėtųsi, kad būtų imtasi realių žingsnių – būtų uždaroma visa ES“, – pasikartoja ji.
Visgi S. Šedbaras teigia, kad pasekti Latvijos pėdomis nebūtų sunku, tik „mums reikėtų kitaip diskutuoti“, nes turime kitą problemą – Kaliningrado tranzitą.
„Turime ir penktą koloną asmenų, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui. Tie Lietuvos piliečiai keliauja po priešiškas mums šalis ir ten visokių kalbų prikalba. Tai manau, kad svarstytinas klausimas, ar tai nėra inspiruojamos tam tikros grupės artėjant savivaldos rinkimams iš kitų šalių organizuotis, telktis. Bet kol kas niekas tokio klausimo neaštrino“, – sako Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Primename, kad prieš dvi savaites už šnipinėjimą nuteisto Algirdo Paleckio bendražygiai lankėsi Maskvoje, kur susitiko su Rusijos visuomenės rūmų atstovais ir surengė spaudos konferenciją.
Joje dalyvavusi „Tarptautinio geros kaimynystės forumo“ vadovė Erika Švenčionienė, už korupciją nuteistas buvęs „Vilniaus vandenų“ direktorius Darius Norkus, forumo nariai Edikas Jagelavičius ir Mindaugas Ramošak tvirtino, kad jų kelionės į Maskvą tikslas – pralaužti informacinę blokadą ir prašyti bevizio režimo Lietuvos piliečiams į Kaliningrado sritį.
Nacionalinių vizų išdavimo procedūra
Užsienietis, būdamas Lietuvos Respublikoje teisėtai, Migracijos departamentui gali pateikti prašymą dėl nacionalinės vizos išdavimo, jeigu atvyko į Lietuvą studijoms pagal studentų mainų programas, jeigu Lietuvoje įsteigė įmonę ir ketina pradėti vykdyti verslo veiklą, yra priimtas užsieniečio prašymas išduoti leidimą gyventi Lietuvoje Respublikoje.
Baltarusijos piliečiai ir jų šeimos nariai taip pat gali gauti nacionalinę vizą supaprastinta tvarka (nereikalaujama įrodyti turimas pragyvenimo lėšas visam vizos galiojimo laikotarpiui, užtenka pateikti dokumentus apie turimas pragyvenimo lėšas tik 3 mėnesiams). Šios valstybės piliečiams taikoma 50 procentų valstybės rinkliavos lengvata (valstybės rinkliava už vizos prašymo priėmimą ir nagrinėjimą bei vizos išdavimą – 120 eurų).
Kaip nurodo Migracijos departamentas, prašymas dėl nacionalinės vizos išdavimo išnagrinėjamas ir sprendimas priimamas per 15 kalendorinių dienų. Su išduota nacionaline viza užsienietis Lietuvoje gali būti visą nacionalinės vizos galiojimo laikotarpį ir su šia viza gali vykti į kitas Šengeno valstybes ir būti jose ne ilgiau kaip 90 dienų per bet kurį 180 dienų laikotarpį.
Kaip suprasti.
Paverkauja ir įleidžia keista
