Lietuvos įvaizdis formuojamas neracionaliai, o šiam tikslui skirtos lėšos naudojamos neefektyviai - šalies įvaizdžio formavimui išleisti 63 mln. nedavė lauktų rezultatų, teigia Valstybės kontrolė (VK).
Tokios išvados daromos VK paskelbus atlikto valstybinio audito ataskaitoje pateikiamus įvaizdžio formavimo priemonių vertinimus.
Valstybės kontrolierės Rasos Budbergytės teigimu, "yra grėsmė, jog Lietuva gali nespėti panaikinti esamo atsilikimo nuo anksčiau savo įvaizdį pradėjusių formuoti kaimyninių valstybių ir pralaimėti konkurencinę kovą regione investicijų pritraukimo, turizmo ir eksporto skatinimo srityse".
VK pranešime pažymima, jog auditorių nuomone, neefektyviai ir nerezultatyviai buvo panaudota 800 tūkst. litų Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijai sukurti.
"Vyriausybė iki šiol šios strategijos nepatvirtino, nes ji neatitiko Vyriausybės patvirtintos strateginio planavimo metodikos, o pasiūlyta pamatinė Lietuvos įvaizdžio idėja "Lietuva - tai vieta, kur galima kurti ir įgyvendinti savo idėjas" buvo pernelyg bendra ir strateginio marketingo požiūriu nepriimtina", - rašoma VK pranešime.
Kartu pažymima, jog nebuvo imtasi priemonių, kad strategijos rengėjas projektą pataisytų ir papildytų.
Pasak pranešimo, valstybės institucijos atskirų įvaizdžio formavimo elementų pirkimo konkursus organizavo nesant patvirtintos Lietuvos įvaizdžio formavimo strategijos.
Pavyzdžiui, Vyriausybės kanceliarija organizavo Lietuvos pristatymo pasaulyje strateginės rinkodaros koncepciją "Lietuva - drąsi šalis", už kurią buvo sumokėta 60 tūkst. litų, tačiau koncepcijos autoriai, VK teigimu, neįvertino savo pasiūlymų įgyvendinimo realistiškumo, finansinių ir kitų Lietuvos galimybių.
Minėtoje koncepcijoje, be kita ko, buvo siūloma pastatyti pasaulinės reikšmės pastatą ir Holivude sukurti filmą apie Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės kovas.
Kontrolieriai taip pat pastebėjo, Lietuvos prekės ženklo konkursui ir kitiems darbams buvo panaudota 1,14 mln. litų, tačiau, šis prekės ženklas oficialiai valstybės mastu nėra patvirtintas, jo pirkimui panaudotos lėšos neduoda lauktos grąžos, nėra duomenų apie ženklo žinomumą užsienyje ir pasirengimą naudoti mūsų šalyje.
Išanalizavę ministerijų veiklą auditoriai priėjo išvadą, kad neaišku pagal kokius kriterijus vienas ar kitas priemones institucijos priskiria įvaizdžio formavimui. Pavyzdžiui, Kultūros ministerija didžiąją dalį šalies įvaizdžio formavimui skiriamų lėšų skyrė viešajai įstaigai "Lietuvos institutas", kuris jas naudojo ne tik Lietuvos kultūros ir meno pristatymui užsienyje, bet ir vidaus vartotojams skirtoms priemonėms, administravimo išlaidoms, darbuotojų atlyginimams.
Kontrolieriai nurodo, kad šalyje nėra institucijos, kuri analizuotų informaciją apie įvaizdžio formavimui panaudotas lėšas ir pasiektus rezultatus.
Valstybės kontrolė rekomendavo neskirti valstybės biudžeto lėšų atskiroms Lietuvos įvaizdžio formavimo priemonėms finansuoti, kol nebus suformuluotos Lietuvos įvaizdžio formavimo kryptys ir tikslai, nustatyti prioritetai ir patvirtinta strategija bei Lietuvos įvaizdžio formavimo koordinavimo modelis.
