2011 m. visuotinio gyventojų surašymo galutiniais duomenimis, kovą Lietuvoje gyveno 3 043 429 mln. gyventojų, skelbia Statistikos departamentas. Per aštuonis 2012 metų mėnesius gyventojų skaičius „aptirpo“ 19,3 tūkst. ir rugsėjo pradžioje nesiekė 3 mln. (2,988 mln.)
Statistikai skaičiuoja, kad per dešimtmetį Lietuvos gyventojų sumažėjo 12,6 proc. ( 440,6 tūkst.). Populiacijos mažėjimą daugiausiai lėmė emigracija (76,9 proc.) ir neigiama natūrali kaita (23,1 proc.).
Visuotinio surašymo duomenys rodo, kad miestuose pernai gyveno trečdalis (2,31 mln.) Lietuvos gyventojų, likę 1,12 mln. gyveno kaime.
2011 metais mūsų šalyje gyveno 46,1 proc. vyrų ir 53,2 proc. moterų. Mažiausiai gyventojų per dešimtmetį sumažėjo Vilniuje (3,3 proc.), daugiausiai – Šiauliuose (18,4 proc.) ir Panevėžyje (16,7 proc.)
Surašymo metu Lietuvoje gyveno 154 tautybių žmonės.
Pakito požiūris į santuoką, religiją, kalbas ir išsilavinimą
Per paskutinį dešimtmetį smarkiai keitėsi šeimos modelis. Padaugėjo gyventojų niekada negyvenusių santuokoje, augo išsituokusiųjų ir našlių skaičius.
„Pasikeitė gyventojų struktūra, sumažėjo vaikų ir darbingų gyventojų skaičius. Tai rodo, kad gyventojai senėja, daugėja išlaikomų gyventojų skaičius. Vis nepalankesnis vyrų ir moterų santykis, ženkliai pasikeitė gyventojų santuokinė padėtis, keičiasi susituokusių ir išsituokusių gyventojų skaičius. Gyventojų struktūra pagal tautinę sudėtį ir išpažįstamą tikėjimą beveik nepasikeitė, nors atsirado kitokių tautybių gyventojų, gyventojai išpažįsta įvairesnį tikėjimą. Pasikeitė gyventojų pragyvenimo šaltiniai, daugiau gyvenama iš darbo užmokesčio. Pakilo gyventojų išsilavinimo lygis, mokama daugiau užsienio kalbų“, – tokias apibendrinamas išvadas darė Statistikos departamento generalinė direktorė Vilija Lapėnienė.
Statistika rodo, kad 2011 m. niekada santuokoje negyveno 32,2 proc. vyrų ir 23,5 proc. moterų (2001 m. šis skaičius atitinkamai siekė 28,3 ir 21,2 proc.)
Religijos požiūriu dauguma lietuvių save priskyrė Romos katalikams (77,3 proc.). Stačiatikių tikėjimą išpažino 4,1 proc. Nė vienai religijai savęs nepriskyrė 6,1 proc. Lietuvos gyventojų.
Per dešimtmetį kone dvigubai išaugo aukštąjį išsilavinimą įgijusių gyventojų skaičius. 2001 metais šis rodiklis siekė 12,6 proc., o 2011 m. jau sudarė 21,2 proc.
Taip pat pastebimai auga gyventojų kalbų mokėjimas. 2011 m. visuotinio surašymo duomenimis, 41,6 proc. Lietuvos gyventojų be gimtosios kalbos mokėjo vieną užsienio kalbą. Kasa trečias gyventojas nurodė mokantis dvi užsienio kalbas. Tris užsienio kalbas teigė įvaldę 6,6 proc. lietuvių, keturias ir daugiau – 1,3 proc.
