Generalinė prokuratūra dar neapsisprendė, ar pradėti tyrimą.
Bendrovės vadovas Mantas Bartuška pareiškė, kad informacija apie tai ketvirtadienį perduota Generalinei prokuratūrai. Be to, pasak jo, iki šiol įmonėje priešinamasi pokyčiams, esama net sabotažo atvejų.
„Skelbėme, kad atliekame teisinį auditą, ir noriu šiandien pranešti, kad po atlikto tyrimo vakar išsiuntėm dokumentus į Generalinę prokuratūrą, perduodant teisinio audito dokumentus, kai matoma, kad padaryta žala daugiau nei 5 mln. eurų viešųjų pirkimų, paramos sandoriuose, permokėtos sumos, kai įmonė patyrė žalą“, - penktadienį spaudos konferencijoje sakė M. Bartuška.
„Ta įmonė, kurią mes radome, kuri skendėjo skandaluose, neaiškiuose pirkimuose, neaiškių sandorių situacijose, privalėjo būti keičiama“, - pridūrė jis.
Viešųjų pirkimų tarnybos (VPT) direktorė Diana Vilytė sako, kad tarnyba vertino įvairių sričių „Lietuvos geležinkelių“ pirkimus ir beveik kiekviename jų buvo nustatyta pažeidimų. „Paprastai turėdavom daug priekaištų ir būdavo ilgi ir atkaklūs ginčai su perkančia organizacija, nes jau pačioje pradžioje matydavosi tendencijos, orientacijos į tam tikrus tiekėjus, kad subalansuota, pritaikyta vienam tiekėjui“, - sakė D. Vilytė.
Anot tarnybos direktorės, buvo daug priekaištų dėl vidaus sandorių. „„Lietuvos geležinkeliai“ buvo ta įmonė, kuri iš tikrųjų sudarydavo labai daug su savo dukterinėm įmonėm vidaus sandorių, paskui tas paslaugas perpirkdavo rinkoje“, - sakė Diana Vilytė.
VPT direktorė sako, jog nors žalą įvertinti yra sunku, visgi, gali būti, kad tai – daugiau nei 5 milijonai eurų. „Matyt, turėjo metodiką vidaus audito skyrius ir nežinia, kiek jie žiūrėjo metų. Man atrodo, kad, jeigu kalbėtume apie efektyvumą, galėjo būti ir didesnės sumos“, - mano D. Vilytė.
„Mes matėme sistemines bėdas ir vien tik iš mūsų patikrinimų matėme bėdų, kalbant apie tas apimtis, kiek buvo pirkta, tai aišku, kad buvo sisteminių bėdų. Matyt, tie 5 milijonai gal tik pagrįsta dokumentais. Nuostolių valstybė turėjo tikrai daugiau yra patyrusi“, - sakė VPT vadovė.
Tuo tarpu socialdemokratas Artūras Skardžius sako, kad, valdant jų partijai, buvo požymių dėl galimai nelegalios veiklos. „Signalų tikrai daug buvo, nes kai kurie sektoriai, kadangi geležinkeliai turi plačias veiklos sritis, kurie seniai buvo surambėję, neatviri nei vidinei, nei išorinei kontrolei“, - sakė socialdemokratas.
Tačiau, anot parlamentaro, nereikia žiūrėti vien į socdemus. „Neatsakau už socialdemokratus, bet persekioti žmones, kad jie priklauso vienai ar kitai partijai, grubiausias Lietuvos Konstitucijos pažeidimas. Tai vadinti kažkurios partijos įdarbinimo biuru, tai aš galėčiau išvardinti galbūt daugiau konservatorių ir liberalų, priklausančių partijos ten narių „Geležinkeliuose“, negu kad kas galėtų išvardyti socialdemokratų“, - sakė A. Skardžius.
Generalinė prokuratūra BNS patvirtino, kad ketvirtadienį gautas geležinkelių prašymas pradėti tyrimą, tačiau dėl to prokurorai dar neapsisprendė.
„Vakar gautas toks prašymas iš geležinkelių, tačiau daugiau informacijos kol kas pateikti negalime“, - BNS sakė prokuratūros atstovė Rita Stundienė.
Anot M.Bartuškos, beveik pusė geležinkelių darbuotojų yra giminės arba turi giminių įmonėse, parduodančiose paslaugas „Lietuvos geležinkeliams“. Anot jo, sprendžiama, kaip keisti situaciją, tačiau apie konkrečius atleidimus M.Bartuška kol kas nekalba.
„Daugiau kaip 40 proc. įmonės darbuotojų yra vienaip ar kitaip giminystės ryšiais susiję su mūsų aplinka, tai daro didelę įtaką priimamiems sprendimams. Ieškosime būdų, kaip keisti tą situaciją, kad tai neįtakotų įmonės sprendimų“, - tikino geležinkelių vadovas.
|Anot jo, įgyvendinant pokyčius, įmonės viduje ir išorėje esama pasipriešinimo - viduje būna net sabotažo atvejų, trukdant vežti krovinius.
„Mes susilaukėme tam tikrų sabotažo atvejų, kuomet norima, kad mes nevežtume krovinių arba nepervežtume dėl techninių kliūčių, dėl gedimų, dėl neaiškių situacijų, kai didžiulio masto problemų kyla. Kažkodėl istoriškai taip nėra buvę, tik pasikeitus vadovybei, keistai atrodo. Mes atliekame tyrimą dėl sabotažo, kol kas daugiau detalių negaliu atskleisti“, - tikino geležinkelių vadovas.
Tačiau jis nekomentavo, kas iš išorės bando stabdyti pertvarką geležinkeliuose - verslo atstovai ar politikai.
„Konkrečiai nenorėčiau įvardinti, kas konkrečiai. Aš manau, kad mums svarbiausia, jog mes turime savo principinius nusistatymus, mes kalbėsime apie pokyčius, norime skaidrinti, galbūt tas ne visiems patiks, galbūt kažkas buvo pripratę iš įmonės pasipelnyti. Tokių atvejų gali būti daug, bet mes principingai judėsime į priekį. Iš kitos pusės, manau, turėsime turėti normalius santykius su tiekėjais“, - teigė jis.
