Pirmadienį „Lietuvos dujų“ akcininkai „Gazprom“ ir „E.On Ruhrgas“ išplatino viešą laišką, kuriame Vyriausybės planai pertvarkyti dujų sektorių vadinami dujų tinklų nacionalizavimu. Taip pat laiške užsimenama ir apie galimus dujų tiekimų sutrikimus.
„Pernelyg skubotas nuosavybės atskyrimo modelio įgyvendinimas, turintis didelį poveikį visiems „Lietuvos dujų“ procesams ir struktūromis, visiškai atskiriant dujų perdavimo verslą nuo likusios bendrovės, galėtų sukelti dujų tiekimo sutrikimų“, – rašoma laiške.
Tuo tarpu premjeras Andrius Kubilius tokį teiginį traktuoja kaip grasinimą.
„Šiuos žodžius traktuoju labai paprastai – tai viešai išsakytas grasinimas sutrikdyti dujų tiekimą, jei Lietuva įgyvendins Europines direktyvas ir tas grasinimas mums yra visiškai nepriimtinas ir netoleruotinas“, - po Vyriausybės pasitarimo teigė jis.
Paklaustas, kiek toks grasinimas yra realus, A. Kubilius teatsakė, jog tiki, kad „Lietuvos dujų“ akcininkai elgsis civilizuotai“.
Pastarieji laiške teigia, jog Lietuvos Vyriausybė naudojasi ES direktyva kaip priemone de facto įgyvendinti dujų tinklų nacionalizavimą ir nesiekia pagrindinio trečiosios ES dujų direktyvos tikslo: skatinti investicijas ir užtikrinti nediskriminacinę prieigą prie dujų transportavimo tikslų.
„Turiu pasakyti, kad nieko bendro su jokiais nacionalizavimais mūsų pastangos įgyvendinti europinę direktyvą neturi“, - teigė premjeras.
Energetikos ministras Arvydas Sekmokas nesiėmė prognozuoti, ar dujų tiekimo nutraukimas yra realus scenarijus.
„Tiekimo sutrikimas visų pirma priklauso nuo atsiskaitymo už sunaudotas dujas. Kaip žinia, Lietuva visada tvarkingai ir laiku mokėjo už sunaudotas dujas, todėl bet kokį tiekimo nutraukimą reikėtų laikyti, kaip politinio spaudimo priemonę“, – teigė jis.
Ekonomika.lt primena, kad ES III energetikos paketo reikalavimus taikyti naujoje Gamtinių dujų įstatymo koncepcijoje bei iš „Lietuvos dujų“ turto atskirti magistralinių dujotakių tinklą Vyriausybė nusprendė dar gegužės mėnesį.
