Kaip kalbama apie reiškinį, kurį politikai korektiškai vadina emigracija, o tauta ironiškai – evakuacija, politikų raminimą, kad šis procesas valdomas, nustelbia šokiruojanti statistika – 2010-aisiais iš Lietuvos vidutiniškai per parą emigravo 228 žmonės, o štai 2009-aisiais –60, 2002-aisiais – 19. Žinoma, tokį skaičių šuolį galima sieti ir su išvykstančiųjų noru deklaruoti savo išvykimą, bet ir kitų tyrimų rezultatai nenuteikia optimistiškiau.
Sociologų verdiktas negailestingas – Lietuvoje jau 15 metų tęsiasi demografinė krizė, kuomet miršta daugiau žmonių nei gimsta: Lietuvos statistikos departamento duomenimis, 2010-aisiais vidutiniškai per parą mirė 115, o gimė tik 98 žmonės ir tokia tendencija būdinga visam pastarajam dešimtmečiui.
Demografinė krizė prasidėjo prieš 15 metų
Komentuodama tokią statistiką, Lietuvos Socialinių tyrimų centro Demografinių tyrimų instituto direktorė habil. dr. Vlada Stankūnienė sakė: „Ši problema yra su „ilga žila barzda“, nes nuo 1994-ųjų metų mirtingumas Lietuvoje yra didesnis už gimstamumą.“
Viešojoje erdvėje dažnai išsiskiria dvi nuomonės: vienos jų šalininkai teigia, kad statistika labai tiksliai atskleidžia esamą situaciją ir Lietuva netrukus susidurs su rimta demografine krize, kitos nuomonės šalininkai sako, kad tai spekuliacijos statistika.
Apie demografinę krizę Lietuvoje pašnekovė sakė: „Mūsų šalyje jau vyksta demografinė krizė, vienas pagrindinių jos požymių yra tai, kad Lietuvoje miršta daugau žmonių nei gimsta ir tokia situacija tęsiasi jau daugiau nei penkiolika metų. Gyventojų skaičius šalyje mažėja ir dėl intensyvios emigracijos. Dėl anksčiau išvardytų faktorių smarkiai kinta ir pati gyventojų amžiaus struktūra, visuomenė sensta, šalyje daugėja pagyvenusių žmonių.“
Dėl emigracijos – jokių prošvaisčių
Profesorės teigimu, kai kurie tyrimai rodo, kad ateityje situacija galėtų pakrypti į pozityvesniąją pusę: „Kalbant apie emigraciją – geresnių prošvaisčių kol kas nematyti, bet mirtingumo rodikliai, nors ir svyruodami, linkę stabilizuotis. Lietuvoje kol kas jis aukštesnis nei kitose panašaus ekonominio išsivystymo šalyse. Pastaraisiais metais šiek tiek gerėja gimstamumo rodikliai, bet Lietuva ir toliau išlieka žemo gimstamumo lygio šalimi.“
Pašnekovės teigimu, emigracija prie visuomenės senėjimo prisideda tuo, kad dažniausiai emigruoja jauni žmonės, o vyresnio amžiaus gyventojai pasilieka, o taip didinama socialinė našta dirbantiems, valstybei: „Kalbant apie emigraciją, būtina paminėti, kad Lietuvoje situacija yra išties sudėtinga ir ateityje ryškių pagerėjimų tikrai nesimato“, – kalbėjo pašnekovė.
Į klausimą, kaip panašias problemas sprendžia kitos šalys, pašnekovė atsakė: „Panašios tendencijos pastebimos visame postkomunistiniame pasaulyje, o Lietuvos situacija yra viena iš blogiausių. Pažvelgus į gyventojų skaičiaus mažėjimo ir emigracijos rodiklius, Lietuvoje padėtis blogiausia iš visų ES šalių. Lietuvoje yra didžiausi vyrų mirtingumo rodikliai. Lyginant Lietuvą su kaimyninėmis šalimis, Estijoje situacija yra kur kas geresnė – tiek dėl emigracijos, tiek dėl gimstamumo ir mirtingumo rodiklių. Estija paskelbė, kad nuo praėjusių metų mirtingumo rodikliai nebelenkia gimstamumo.“
Šeimos politika Lietuvoje – nestabili, kintanti ir išderinta
Apie tai, ar gimstamumo mažėjimas reiškia, kad šalyje nėra vykdoma funkcionali šeimos politika ir nėra pakankamai veiksmingų gimstamumo skatinimo priemonių, V. Stankūnienė sakė: „Šalyse, kur vykdoma efektyvi, suderinta ir ilgalaikė šeimos politika – gimstamumo skatinimo priemonės duoda rezultatų. Lietuvoje, atvirai kalbant, šeimos politika yra nestabili, kintanti ir išderinta. Šiuo metu šioje srityje jau atsiranda racionalių pakeitimų, bet jie pradėti po to, kai buvo bandyta vykdyti iškreiptus ir neracionalius veiksmus, tad prireiks nemažai laiko, kol situacija normalizuosis ir šeimos politika ims sėkmingai veikti.“
Paprašyta įvardyti pagrindines sumažėjusio gimstamumo priežastis, V. Stankūnienė kalbėjo: „Gimstamumo kritimas iki labai žemo lygio išsivysčiusiame pasaulyje prasidėjo dar prieš keturis dešimtmečius. Šis procesas pirmiausiai suaktyvėjo Šiaurės ir Vakarų Europos šalyse, Lietuvoje toks gimstamumo mažėjimas pastebimas nuo 1990 metų. Šis procesas mokslininkų siejamas su šeimos transformacija, kai iš esmės pasikeičia šeima – jos kuriamos ir vaikų susilaukiama gerokai vėliau bei jų apskritai gimdoma mažiau, pačios šeimos dažnai kuriamos neįregistravus santuokos. Visi šie veiksniai lemia, kad gimstamumas ima mažėti, tačiau po kurio laiko paprastai sugrįžtama prie buvusių rodiklių, nes moterys, kurios anksčiau atidėliojo gimdymus, tai daro vyresnio amžiaus“, – apie gimstamumo statistikos kitimo tendencijas pasaulyje kalbėjo demografė.
Mirtingumas ateityje mažės
Vardindama veiksnius, kurie paveikė gimstamumo mažėjimą Lietuvoje, specialistė paminėjo ne tik šeimos, kaip socialinio instituto kitimą, bet ir sunkią ekonominę situaciją šalyje 1990-aisiais ir vėliau ekonominių krizių metu bei jaunimo emigraciją.
V. Stankūnienės teigimu, ateityje šalyje gimstamumas turėtų augti: „Prognozuojama, kad per keletą dešimtmečių mes pasieksime tą ribą, kai kartų kaita bus užtikrinta – bus atkurta demografinė pusiausvyra. Mirtingumas ateityje turėtų mažėti, tad prognozės išties gana optimistinės.“
Taip pat skaitykite:
Pastangos padidinti gimstamumą baigsis vieno vaiko politika
Stabdyti emigraciją parlamentaras siūlo įpareigojant studentus įdarbinti Lietuvoje
