Pozicijų neapleidžia
Suvalkijos krašto daržininkai Marijampolės ūkininkų turgelyje jau gundo pirkėjus šiltnamyje išaugintomis salotomis, svogūnų laiškais, iš toli ant prekystalio raudonuojančiais ridikėliais, špinatais ir net pirmaisiais trumpavaisiais agurkais.
„Ankstesniais metais tokiu laiku salotos būdavo kur kas didesnės, nei šiemet. Reikėjo labai daug kūrenti šiltnamį, norint gegužės pradžiai užauginti didesnių“, – sakė žalumyninių daržovių augintoja Gražina Vasiliauskienė iš Patašinės kaimo.
Špinatai ir tokiomis sąlygomis gana gerai auga – jau pakankamai dideli lapai, kai kurie pirkėjai net teiraujasi, ar čia ne rūgštynės. Gerai užaugo ir ridikėliai. „Viskas, kas yra ant mano prekystalio – salotos, ridikėliai, svogūnų laiškai, špinatai, išauginta mūsų šeimos ūkyje“, – tikino daržininkė Gražina, neslėpdama, kad dalį žalumyninių daržovių sūnus išvežė parduoti į Kauną.
Kitas Marijampolės krašto daržininkas Egidijus Petrauskas iš Marčiukinio kaimo, be salotų, svogūnų laiškų, jau siūlo ir savo šiltnamyje išaugintų agurkų. Pagal metų laiką už kilogramą agurkų prašo 3 eurų, o už 100 g salotų – 50 euro centų. Daržovių augintojas sakė, kad tenka įdėti nemažai pastangų malkomis apšildant šiltnamius.
Apkloja daržo plėvele
Lietuvos ūkininkų sąjungos Marijampolės skyriaus vadovas Sigutis Jundulas ankstyvųjų daržovių užsiaugina tik savo šeimos stalui. „Šiemet žemė šalta, drėgna, o pasėti vis tiek reikėjo. Augalai nebus tokie gražūs, vešlūs, kokybiški“, – apie daržininkų pavasario rūpesčius kalbėjo jis.
Auginti ankstyvąsias daržoves šiltnamiuose pardavimui, anot S.Jundulo, Marijampolės krašte jau ne itin populiaru. Dažnas specializuojasi auginti vėlyvesnes daržoves. Daržininkus nuvilia tai, kad turguje greta lietuviškų daržovių prekiaujama parsivežtomis iš Lenkijos.
„Mūsų šeima tik saviems poreikiams augina salotų, svogūnų laiškų, ridikėlių. Kai juos išrauname, į jų vietą sodiname pomidorus, agurkus. Kad augalams būtų šilčiau, apklojame juos daržo plėvele. Uždengti ridikėliai mažiau nukenčia nuo nakties šalnų. Tik tokiu būdu šiltnamyje taip anksti užsiauginome daržovių“, – sava patirtimi pasidalijo S. Jundulas.
Salotos atspariausios
Daržininkė Dalia Abukauskienė iš Pagynės kaimo (Kauno r.) savo šiltnamiuose jau rauna ridikėlius, skina salotas ir veža į Kauno Žaliakalnio ir Aleksoto turgavietes. Dalios vyras neneigė, kad šiemet sekasi sunkiau, nes labai šaltas pavasaris.
„Salotoms nereikia daug šilumos, kankinamės tiktai su šilumamėgiais – agurkais, pomidorais, paprikomis. Šiemetis pavasaris nepalankus lepesnėms daržovėms“, – patirtimi pasidalijo Kauno rajono daržininkė.
D.Abukauskienės teigimu, salotos, ridikėliai – sezoninės jų daržininkystės ūkio prekės. „Kiti netiki, kad tai – lietuviškos daržovės. Mes ir neįtikinėjame, tik pasakome, kad kas perka iš ūkininko, žino, jog perka tikrą dalyką. Aišku, mūsų salotos, ridikėliai brangesni, nei atvežti iš šiltų kraštų. Daugiau išlaidų susidaro“, – kalbėjo daržininkė.
Skins gegužės pabaigoje
Juodžių kaime (Kauno r.) lauko sąlygomis po uždangomis ankstyvąsias daržoves auginantys Darius ir Renata Abraziūnai teigė, kad šiemetis pavasaris augalus paveikė taip, kad pirmasis derlius tikrai vėluos kelias savaites.
Anot R.Ambraziūnienės, lauke augančios daržovės tarsi „nusigandusios“. „Prireiks agronomų konsultacijų. Kol kas atidengti augalų neleidžia oro sąlygos, smarkūs vėjai. Daržovėms reikės papildomos pagalbos. Manome, kad gali būti iš dirvos išplautos trąšos“, – situaciją apibūdino daržininkė.
Gruntiniame lauke po uždangomis Ambraziūnų ūkyje pasėti porai, špinatai, kaip ir kasmet, didelis salotų asortimentas. Ūkininkai anksčiau gegužės pradžioje jau skindavo pirmąjį derlių, o šiemet tikisi jo sulaukti tik antroje gegužės pusėje. Pirmosios daržovės šiame ūkyje buvo pradėtos sodinti kovo 23 dieną. Dabar, anot daržininkų, pirmojo sodinimo daržovės auga taip pat kaip ir vėlesnių sodinimų. Tai lėmė kelios aplinkybės: buvo per daug šalta žemė ir netinkamos sąlygos subertoms sėkloms.
„Pernai buvo sunkus pavasaris, net buvo užsnigę daržoves. Šiemet augalams žalos padarė lietus, šaltis, vėjas. Dėl vėjo plakamos plėvelės nukentės daržovių kokybė, aišku, ir planuotos pajamos“, – patirtimi pasidalijo R.Ambraziūnienė.
Ambraziūnai prekyba turguje neužsiima, jų išaugintos ankstyvosios daržovės – krapai, petražolės, salotos, špinatai – iškeliauja į šalies prekybos centrus. Šiemet jie nebeaugina svogūnų laiškų, juos pakeis porais.
Ant prekystalių – nuo kovo
Šiemet kur kas menkesnis lietuviškų ankstyvųjų daržovių derlius ir stambiausio jų augintojo – UAB „Kietaviškių gausa“ šiltnamiuose. Sumenkusiam šviežių daržovių derliui daugiausia įtakos turėjo itin nepalankūs orai.
Šios bendrovės prekybos organizatorės Justės Nasvytytės teigimu, jų užauginamų šviežių daržovių derlius ir auginimo sąlygos šiemet labai skiriasi nuo praėjusių metų – labai trūksta šiltų ir saulėtų dienų. Todėl šiemet derlius yra mažesnis nei pernai. Tai lėmė ir aukštesnę pirmojo daržovių derliaus kainą.
Bendrovė savo produkciją tiekia šalies prekybos tinklams, kuriuose lietuviški ilgavaisiai agurkai, salotos pasirodė dar kovo pradžioje, o trumpavaisiai agurkai – daugiau nei prieš mėnesį. Pirmaisiais šviežiais lietuviškais pomidorais pradėta prekiauti balandžio viduryje.
Per mažai šilumos
Justina Kazlauskienė, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Meteorologijos skyriaus vyriausioji specialistė
Šių metų balandžio mėnesio pirma pusė buvo šiltesnė, nei įprastai, o trečiasis dešimtadienis – gerokai vėsesnis (tiek dienos, tiek naktys) ir lietingesnis, fiksuoti ir stipresni vėjai. Visą balandžio mėnesį pasitaikė naktų, kai oras atvėsdavo iki 5 laipsnių šalčio, o prie žemės paviršiaus – ir iki 8 laipsnių šalčio.
Paprastai aktyvioji augalų vegetacija Lietuvoje prasideda gegužės mėnesio pradžioje, tačiau dėl besikeičiančio klimato kiekvienais metais sąlygos, palankios sodininkystei ir daržininkystei, skiriasi. Pavyzdžiui, pernai balandis buvo pakankamai drėgnas, šiluma neišsiskyrė, tačiau pasitaikė nemažai šalnų. 2014 m. priešingai – balandžio mėnuo buvo šiltesnis nei įprastai, tačiau labai trūko kritulių.
Teigti, kad šį pavasarį niekaip neatšyla, būtų neteisinga. Kai mėnesio pradžioje atšilo, visi tai priėmė kaip įprastą reiškinį – atėjusį pavasarį. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad trumpi atvėsimo laikotarpiai ir šalnos būdingi ne tik balandžio, bet ir gegužės mėnesiams, todėl, vykdant lauko darbus, reikėtų atsižvelgti ne tik į esamas orų sąlygas, bet ir į orų prognozes.
