Iškart po tarptautinės reitingų agentūros „Standard&Poor’s“ prognozių Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas paragino valdžią šiais metais siekti nedeficitinio biudžeto, rašo „Klaipėda“.
Grėsmė – deficitas
R.Šarkinas, paklaustas, kokias didžiausias grėsmes Lietuvos ekonomikos raidoje mato šiais metais, įvardijo deficitinį biudžetą. Pasak jo, svarbiausia, ko turėtų siekti atsakingos institucijos, iš kurių pirmuoju smuiku griežia Finansų ministerija, yra nedeficitinis 2008 m. biudžetas.
„Manau, kad valdžia turėtų užtikrinti, kad šiais metais numatytas 0,5 proc. biudžeto deficitas nebūtų viršytas, o dar geriau, jei biudžetas būtų įvykdytas be deficito. Tai būtų pagrindinis ir rimčiausias signalas tarptautinėms rinkoms, kad Lietuva rūpinasi susidariusia padėtimi ir gali ją pataisyti. Kitų rimtesnių grėsmių šalies ekonomikai nematau“, – vakar spaudos konferencijoje sakė centrinio banko vadovas.
Pasak jo, šalies valdžia privalo riboti išlaidavimą ir visomis įmanomomis priemonėmis siekti, kad nebūtų tokio biudžeto deficito, kokį šiais metais Lietuvai prognozuoja „Standard & Poor’s“, t. y. 2,8 proc.
Sunkiau grąžinti skolas
Praėjusiais metais suma, kurią skolininkai buvo uždelsę grąžinti Lietuvos komerciniams bankams, išaugo daugiau kaip 50 proc. – 212 mln. litų. Paskolų, kurias grąžinti uždelsta daugiau kaip 60 dienų, padaugėjo nuo 0,97 iki 1,03 proc. viso paskolų portfelio. Bendra pradelstų paskolų suma pernai siekė daugiau kaip pusę milijardo. Daugiausia pradelstų paskolų yra bankų vartojamųjų paskolų portfelyje (1,49 proc.). Geriausia būsto paskolų portfelio padėtis: čia pradelstų paskolų dalis mažiausia (0,59 proc.).
R.Šarkino teigimu, nors blogų paskolų rodiklis didėjo, jis išlieka palyginti mažas. Tiesa, didėjant kainoms ir įtampai nekilnojamojo turto rinkoje šiais metais skolininkų, negalinčių grąžinti paskolų, gali daugėti.
Skolinsimės mažiau
Lietuvos bankas tikisi, kad šiais metais paskolų portfelis augs lėčiau nei iki šiol. Manoma, kad būsto paskolų portfelis augs ne daugiau kaip 50 proc., pernai jo augimas siekė 61 proc. Visų paskolų portfelis 2007-aisiais augo 46,8 proc.
2008-ųjų sausio 1 d. komerciniai bankai Lietuvoje buvo išdavę 56,7 mlrd. Litų įvairių paskolų.
Nepaisant prastesnių šalies ekonomikos prognozių, R.Šarkinas nemano, kad paskolų portfelio augimas šiais metais drastiškai lėtėtų. Gana didelį skolinimosi tempą išlaikys struktūrinė ES parama, mat Sąjungos finansuojami projektai turi būti bendrai finansuojami ir vietos įmonių.
Griežtins sąlygas
„Mes susirūpinę, kad nebūtų pernelyg spartaus paskolų portfelio augimo, koks jis buvo pastaruosius dvejus metus“, – kalbėjo R.Šarkinas.
Jo teigimu, Lietuvos bankas stebės padėtį paskolų rinkoje ir, jei kreditavimas augs pernelyg sparčiai, imsis priemonių. Lietuvos bankas gali pareikalauti, kad komerciniai bankai skolininkams taikytų papildomų reikalavimų, tarkime, dėl pajamų. Taip pat gali būti priimtas sprendimas dėl didesnių komercinių bankų privalomųjų atsargų.
Lietuvos banko vadovo teigimu, komerciniai bankai jau ėmėsi griežtinti kreditavimo sąlygas. „Jie finansuoja mažesnę nekilnojamojo turto projektų dalį nei anksčiau. Bankai reikalauja papildomų už-statų ir didesnių įnašų paskoloms žemės ūkio paskirties žemei pirkti, kai nėra detaliojo plano“, – kalbėjo R.Šarkinas.
Jolita Skinulytė
