Susitikimuose su Vokietijos pareigūnais taip pat pasikeista nuomonėmis apie ES kaimynystės politiką, Šengeno zonos plėtrą, santykius su Rusija, pranešė URM.
Plačiau diskutuota apie kovo mėnesį vyksiantį Europos Vadovų Tarybos susitikimą, kuriame bus svarstomi ES energetikos politikos klausimai. Didesnio Sąjungos aktyvumo, sprendžiant energetinės izoliacijos problemą, siekiančiai Lietuvai ypač svarbios yra dujų jungtys su bloko šalimis.
Kalbėdamas apie ES ateitį, Ž. Pavilionis pažymėjo, kad Lietuva remia pirmininkaujančios Vokietijos pastangas rasti sprendimą dėl ES konstitucinės sutarties.
"Tikimės, kad Berlyno deklaracija bus gera proga priminti apie bendras vertybes ir tikslus ir, kad ji sukurs palankesnę atmosferą ES konstitucinėms reformoms", - sakė jis.
Berlyno deklaracija turėtų būti patvirtinta 2007 metų kovo 25 dieną neformaliame ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikime Berlyne. Deklaracija bus bendro pobūdžio dokumentas, kuriame aprašomi ES pasiekimai, vertybės ir jų įtaka Sąjungos ateičiai.
Lietuva siūlo į Berlyno deklaraciją įtraukti nuostatas dėl bendros energetikos politikos, vidaus rinkos sukūrimo, ES solidarumo ir lygiateisiškumo principų, kaimynystės politikos, pažymėti Europos vienijimosi sėkmę. Esminis Lietuvos interesas yra siekti, kad Berlyno deklaracija suteiktų postūmį ES konstituciniam procesui.
2004 metų spalio 29 dienos ES vadovų pasirašyta sutartis dėl Konstitucijos Europai turėjo įsigalioti 2006 metų lapkričio 1 dieną, tačiau po nesėkmingų referendumų Prancūzijoje ir Nyderlanduose, nuspręsta jos įsigaliojimo datą atidėti.
Šiuo metu Sutartį dėl Konstitucijos Europai yra ratifikavusios 18 šalių - Lietuva, Vengrija, Slovėnija, Italija, Ispanija, Slovakija, Graikija, Austrija, Vokietija, Latvija, Kipras, Malta, Liuksemburgas, Belgija, Estija, Suomija, Bulgarija ir Rumunija.
REKLAMA
