Šiemet Lietuva per sieną su Baltarusija sulaukė jau daugiau nei 4,1 tūkst. neteisėtų migrantų. Dėl itin gausių migrantų srautų šalis paskelbė ekstremaliąją situaciją. Lietuva kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
„Kiauros“ sienos mitas žeidžia
Sulaukus situacijos, kuomet kasdien Lietuvos–Baltarusijos sieną neteisėtai bandydavo kirsti šimtai migrantų, Lietuvai teko rimtai susirūpinti sienos saugumu ir imtis statyti fizinį barjerą – tvorą.
Tačiau ir iki tol siena su Baltarusija buvo atidžiai saugoma pasitelkiant pareigūnus bei vaizdo stebėjimo kameras. Nepaisant to, Baltarusijos režimas migrantams paskleidė naratyvą, kad Lietuvos sienos esą yra kiauros ir per jas lengva patekti į Vakarų Europą.
„Teko nemažai girdėti apie skylėtą sieną, apie tai, kad blogai mūsų siena saugoma. Tie naratyvai nuolat buvo, ypač pirmomis šios krizės savaitėmis ir mėnesiais. Prisipažinsiu, mane, kaip pasienietį, kaip profesionalą karininką, visada žeisdavo tokie pasisakymai.
Kadangi puikiai žinau, kaip ta sistema buvo kuriama, kokia ji šiuo metu yra Lietuvoje, kokia situacija Europos Sąjungoje“, – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo surengtoje diskusijoje apie migrantų krizę trečiadienį sakė Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadas Rustamas Liubajevas.
Jis sako manantis, kad per 30 metų sukurta Lietuvos sienos apsaugos sistema visiškai atitinka šalies geografinę ir politinę padėtį, nes duoda rezultatų.
„Mes daugiau matome, mes tikrai esame mobilūs, greičiau reaguojame į įvykius prie valstybės sienos“, – teigė R. Liubajevas.
Per porą mėnesių padarė tai, ko nepadarė per dešimtmečius
Tačiau čia pat politikai atkreipia dėmesį, kad Lietuva anaiptol ne visus 30 metų turėjo rūpintis sienų su Rytų kaimynėmis stiprinimu, mat vykdė kitokią politiką.
„Noriu priminti, kad Lietuva pastaruosius 12 metų šiaip tai tiltus tiesė Rytų šalims, Baltarusijai, o ne sienas statė. Rytų partnerystės programos esmė tikrai nebuvo sienos, tai ekonominė integracija ir panašiai“, – diskusijoje sakė Seimo narys Vytautas Bakas.
Jam antrina ir ministrės pirmininkės patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Lančinskas. Jo manymu, dorodamasi su migrantų krize, Lietuva sprendžia problemą, kurios negalėjo prognozuoti.
„Buvo visai kitokia geopolitinė padėtis, dabar situacija pasikeitė. Ir Lietuva laiko Lietuvos valstybės ir brandos egzaminą. Mes susiduriame su hibridine grėsme, ji parengta mūsų kaimyno. Mes sprendžiame problemą, kurios niekada gal ir prognozuoti negalėjome“, – sakė K. Lančinskas.
Jis taip pat skuba neigti „kiauros“ valstybės sienos mitą.
„Mano atsakymas – ji tikrai nekiaura. Ji labai neblogai saugoma. Būtent dėl to mes sulaikome nelegalius migrantus. Jeigu mes jos nesaugotume, mes jų nesulaikytume. <...> Mitus kuria mūsų priešai. Labai gaila, kad dalis visuomenės tais mitais tiki“, – pridūrė premjerės patarėjas.
Tiesa, K. Lančinskas pripažįsta, kad sienos apsaugą dar būtina tobulinti, bet taip pat jis priduria, kad per porą mėnesių, kuomet Lietuvai teko išgyventi migrantų antplūdį, sienos apsaugą teko tobulinti taip, kaip tai nebuvo daroma ištisus dešimtmečius.
„Ar viskas yra padaryta, ar viskas yra idealu? Idealių sprendimų tokiose situacijose nebūna. 100 proc. viskas padaryta gali būti tik idealiame pasaulyje, kuris neegzistuoja. Daug dalykų yra, kuriuos reikia tobulinti, čia ir dabar spręsti. Per du tris mėnesius sprendžiame tai, kas nebuvo padaryta per 30 metų. Manau, tikrai Lietuva tvarkosi neblogai“, – kalbėjo K. Lančinskas.
Reikia investuoti į pareigūnus
Tačiau VSAT vadas R. Liubajevas neskuba sutikti, kad valstybės sienos apsaugai per Lietuvos nepriklausomybės laikotarpį buvo skirta mažai dėmesio.
„Negaliu pasakyti, kad per 30 metų buvo per mažai dėmesio skiriama sienos apsaugai, tarnybai. Iš tikrųjų buvo investuojamos lėšos, iš viso 50 mln. eurų. Ar galima buvo padaryti daugiau? Ko gero, buvo galima padaryti daugiau. Bet iš tikrųjų kiekviena situacija yra skirtinga, buvo kitokie prioritetai, buvo daugiau stiprinama mūsų siena su Rusijos Federacija“, – sakė R. Liubajevas.
Jo matymu, dabar stiprinant sienos saugumą svarbiausia pasirūpinti didesniu pasieniečių skaičiumi, jų skatinimu.
„Kai teko stiprinti sienos apsaugą, matome, kad trūksta personalo, apkrovimas yra didžiulis, žmonės dirba viršvalandžius, papildomą darbą.
Labai svarbu investicija į pareigūnus. Kalbu ir apie kompetencijų stiprinimą, mūsų mokymo sistemos stiprinimą, skatinimą ir motyvaciją pareigūnų. Kalbame ne tik apie atlyginimą, o ir apie darbo sąlygų pagerinimą, suteikti galimybę žmonėms naudotis šiuolaikinėmis priemonėmis, atliekant savo darbą. Dabar matome, kad tas poreikis yra didžiulis“, – vardijo VSAT vadas.
Kartu jis išskiria, kad vien fizinės tvoros pasienyje neužteks, svarbu stiprinti ir stebėjimo sistemą.
