Tačiau dešiniųjų kandidatu išrinktas politikas turi ir ypatingą ryšį su Lietuva - 2011 metais per oficialų vizitą tuometinis premjeras ne tik lankėsi Vilniuje, bet ir su žmona aplankė Kelmės vienuolyną, kur dalyvavo pamaldose.
Maskvos draugas
Daugelis stebėtojų prognozuoja, kad gegužę vyksiančiuose rinkimuose pagrindinė kova vyks tarp nuosaikios dešinės ir kraštutinės dešinės kandidatų, o socialistai praras turėtas pozicijas.
Lietuvos diplomatų akimis, šioje rinkimų kampanijoje būtent dešinieji užėmė prorusišką poziciją, o kairieji socialistai - Lietuvai palankesnę centro poziciją.
Kraštutinės dešinės stovykloje įsitvirtinusi Marine Le Pen jau seniai neslepia palankumo Vladimirui Putinui, yra ėmusi paskolą iš Rusijos banko ir žada referendumą dėl išstojimo iš Europos Sąjungos (ES).
Tačiau apie glaudesnius santykius su Rusija kalba ir nuosaikių dešiniųjų kandidatu sekmadienį išrinktas ekspremjeras F.Fillonas.
Jis ragina panaikinti Rusijai įvestas sankcijas, sako, kad NATO plėtra išprovokavo Maskvą ir ragina kurti bendrą koaliciją su Kremliumi prieš „Islamo valstybės“ organizaciją.
Rusijos žiniasklaida jį vadina „Maskvos draugu“, o dėl pernelyg glaudžių santykių su Vladimiru Putinu F.Filloną kritikavo ir sekmadienio pirminius rinkimus jam pralaimėjęs kitas ekspremjeras Alainas Juppe.
„Vaizdas yra nekoks. Baltijos valstybėms, kurios bijo agresyvių Rusijos veiksmų, Fillono pareiškimai yra gąsdinantys“, - BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto docentė Margarita Šešelgytė.
„Kyla klausimas, kokias tariamas klaidas Fillonas norėtų atitaisyti“, - svarstė M.Šešelgytė.
ES ir NATO griūtis?
62 metų F.Fillonas sekmadienį laimėjo pirmąkart surengtus pirminius rinkimus, per kuriuos buvo renkamas Respublikonų partijos ir jos sąjungininkių kandidatas. Jis dabar laikomas labiausiai tikėtinu pretendentu į Prancūzijos vadovo postą.
Prancūzijos prezidento rinkimai laikomi svarbiu išbandymu pagrindinės politikos krypties partijoms po Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose ir „Brexit“ kampanijos Didžiojoje Britanijoje.
F.Fillono per du prezidento rinkimų turus ateinančių metų balandį ir gegužę tikriausiai laukia įnirtingos grumtynės su M.Le Pen – antisistemine kandidate, trokštančia pakartoti netikėtą D.Trumpo pergalę Amerikoje.
Kai kurių Lietuvos pareigūnų teigimu, F.Fillonas Prancūzijoje įkūnija solidų ir orų politiką, kuris rinkimų kampanijos metu daugiau dėmesio skyrė ekonomikos reformoms, o ne užsienio politikai, todėl iš jo nesitikima tokių staigių pavojingų judesių kaip iš M.Le Pen.
Tačiau LRT užsienio žinių redaktorius Vykintas Pugačiauskas perspėja, kad F.Fillono pergalė „gali paspartinti Europos judėjimą savęs sunaikinimo link“.
„Jis dėl praktinės naudos — rinkėjų balsų — pasirinko išduoti pamatines vertybes — ketvirtį milijono savo piliečių nužudžiusį Sirijos diktatorių laiko sąjungininku prieš islamistus, siūlo pataikauti du karus pradėjusiam ir kaimyninės šalies dalį aneksavusiam Rusijos prezidentui ir kartoja jo melagystes dėl NATO plėtros, o dėl migracijos siekia Europos susitarimams prieštaraujančių sprendimų, kurie gali sukiršinti Paryžių ir Berlyną ir sukelti naują aštrią ES krizę“, - BNS sakė V.Pugačiauskas.
Jo teigimu, rinkėjų būgštavimai dėl migracijos, terorizmo ir ekonomikos teisėti, ir į juos politikai turi pagaliau atsakyti, „bet kai ES įkūrusioje valstybėje tradicinės partijos kandidatas, bent jau kampanijos pažadais, stoja beveik į vieną gretą su populistais, jo pergalė gali priartinti ES ir NATO griūtį“.
Buvusi krašto apsaugos ministrė konservatorė Rasa Juknevičienė F.Filloną pavadino „Mistral projekto premjeru“, primindama Paryžiaus planus parduoti karo laivus Rusijai. „Mistral“ klasės karo laivų pardavimą Rusijai dėl intervencijos Ukrainoje atšaukė dabartinis prezidentas socialistas Francois Hollande'as, kuris dar nepaskelbė, ar sieks antrosios kadencijos.
„F.Fillon'o vyriausybės gynybos ministras 2010 metais mane „auklėjo“ dėl Rusijos. Kai perspėjau, kad „Mistralių“ pardavimas agresyviam Kremliui yra klaida, jis pareiškė, jog man „fantominiai skausmai“ po sovietų okupacijos“, - socialiniame tinkle „Facebook“ parašė R.Juknevičienė, reaguodama į F.Fillono pergalę.
F.Fillonas ir Lietuva
Tuometinis Prancūzijos vyriausybės vadovas F.Fillonas Lietuvoje lankėsi 2011 metais. Jį Vilniuje priėmė tuometinis premjeras Andrius Kubilius ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Vizito metu daug dėmesio buvo skirta kariniam ir energetiniam bendradarbiavimui, F.Fillonas tuomet pranešė, kad Prancūzijos energetikos įmonė EDF atsisakė Rusijos pasiūlymo dalyvauti Karaliaučiaus atominės elektrinės projekte.
Po oficialių susitikimų su žmona F.Fillonas dar nuvyko į Kelmės rajone esantį Palendrių Šv.Benedikto vienuolyną.
Kaip BNS sakė vienuolyno vyresnysis prioras Kazimieras Milaševičius, F.Fillonas palaiko ryšį su Kelmėje esančio vienuolyno motininiu vienuolynu Prancūzijoje, turi rezidenciją netoli jo.
„F.Fillonas su žmona yra katalikai. Jie palaikė artimą ryšį su Solezmo abatija. Mūsų pirmasis prioras turėjo ryšį. Kai viešėjo Lietuvoje, jis paprašė privataus vizito sudalyvauti mišiose pas mus ir susitikti su bendruomene“, - BNS sakė vienuolis.
Lietuvos ir Prancūzijos dvišaliai santykiai oficialiai vadinami strategine partneryste. Atitinkamą sutartį 2009 metais pasirašė abiejų šalių prezidentai. Prancūzija aktyviai dalyvauja NATO oro policijos misijoje Lietuvoje ir ketina atsiųsti karių kuopą, kuri prisidės prie Baltijos šalyse ir Lenkijoje kuriamų NATO batalionų. Lietuva Prancūzijos prašymu yra nusiuntusi kelis karininkus į Malį. Pastaruoju metu dvišalius santykius šiek tiek temdo ginčai dėl Prancūzijos koncerno „Veolia“ investicijų Vilniaus šilumos ūkyje.
