„Šiuo metu Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje gauti du prieglobsčio prašymai“, – BNS informavo ministerija.
Šie prašymai persiųsi nagrinėti Lietuvos Migracijos departamentui.
Atsakydama į tai, kodėl, jų vertinimu, šių prašymų yra tiek mažai, ministerija nurodė, jog galimybės tam yra sudarytos: „Asmenys, norintys kreiptis dėl prieglobsčio Lietuvoje tai padaryti gali teisėtu būdu.“
Galimybė prieglobsčio prašyti Lietuvos ambasadoje Baltarusijoje sudaryta rugsėjo 22 dieną. Iki tol neteisėtai sieną su Baltarusija bandantys kirsti ir apgręžiami neteisėti migrantai Lietuvos pasieniečių buvo raginami prašyti prieglobsčio pasienio kontrolės punktuose.
VSAT: pateikti prašymą migrantai nesuinteresuoti
Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) duomenimis, nuo rugpjūčio 3 dienos, kai pradėta taikyti apgręžimo politika, iki ketvirtadienio ryto pasienio kontrolės punktuose ties sienomis su Rusija ir Baltarusija prieglobsčio pasiprašė po vieną asmenį.
Dar 28 asmenys prieglobsčio pasiprašė Vilniaus oro uosto pasienio kontrolės punkte.
Pasieniečių vertinimu, tai, kad migrantai vengia teikti prašymus pasienyje su Baltarusija susiję su tuo, kad jie siekia patekti į turtingesnes Vakarų Europos šalis, todėl nenori būti registruoti Lietuvoje.
„Prieglobsčio prašymo punkte pateikimas reiškia, kad bus paimti jų pirštų atspaudai ir kita informacija, atsidursianti duomenų bazėse, prieinamose visoms ES valstybėms. T. y. toks Lietuvoje kaip pirmoje šalyje prieglobsčio pasiprašęs užsienietis jau negalėtų to daryti Vokietijoje ar kitoje valstybėje“, – teigiama VSAT pateiktame komentare.
Pasak tarnybos, jeigu toks prieglobsčio pasiprašęs migrantas pasišalintų iš Lietuvos nebaigus nagrinėti jo prašymo, jį aptikusi kita Europos Sąjungos šalis pagal Dublino reglamentą vis tiek gražintų Lietuvai kaip pirmajai prieglobsčio prašymą priėmusiai valstybei.
„Taigi prieglobsčio prašymų pateikimas Lietuvos punktuose su Baltarusija neatitinka migrantų siekio būti neidentifikuotiems ir neregistruotiems iki patekimo į tikslo valstybę“, – teigia VSAT.
Prieglobsčio negali prašyti, nes neturi dokumentų
Nevyriausybinės organizacijos „Diversity Development Group“ tyrėja Akvilė Kriščiūnaitė BNS teigė, kad dalis migrantų prieglobsčio Lietuvos pasienio punktuose greičiausiai negali prašyti todėl, jog neturi tapatybės dokumentų, o be jų į Lietuvos pusę nepraleidžia Baltarusijos pasieniečiai.
„Mažas prieglobsčio prašymų skaičius tiek pasienio kontrolės punktuose, tiek ambasadoje Minske gali būti susijęs su reikiamų dokumentų neturėjimu. Oficialiuose pasienio punktuose Baltarusijos pareigūnai, tikėtina, nepraleidžia migrantų be reikiamų kelionės dokumentų, tokių kaip pasas, viza“, – teigė A. Kriščiūnaitė.
Dalis į Lietuvą patekusių migrantų žiniasklaidai yra sakę, kad dokumentus iš jų atėmė Minsko režimo pareigūnai. Lietuvos pasieniečiai neatmeta ir kito varianto – savo dokumentus prieš neteisėtai kertant sieną migrantai galbūt sunaikina patys. Taip juos sulaikius apsunkinamas grąžinamas į kilmės šalis.
Anot A. Kriščiūnaitės, panaši situacija ir kalbant apie prieglobsčio prašymus diplomatinėse atstovybėse.
„Užsienietis turi pateikti galiojančio kelionės dokumento kopiją, pavyzdžiui, paso, kitus dokumentus, pagrindžiančius prieglobsčio būtinybę. Tikėtina, kad asmenys tiesiog jų neturi“, – nurodė nevyriausybinės organizacijos atstovė.
Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad migrantai galbūt nežino apie „teisėtus kelius pasiprašyti prieglobsčio“.
„Jei jie yra vežami prie sienos arba jiems liepiama sieną kirsti ne oficialiuose pasienio punktuose, apie alternatyvas jie gali nežinoti. Apgręžimų stebėsena yra smarkiai ribojama, tad nėra aišku, ar vykdant migrantų apgręžimus asmenys yra informuojami apie teisėtus būdus prašyti prieglobsčio jiems suprantama kalba“, – nurodė A. Kriščiūnaitė.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba anksčiau yra skelbusi ir demonstravusi pasienyje su Baltarusija iš automobilių per garsiakalbius transliuojamus garso įrašus kurdų bei keliomis kitomis kalbomis, kuriais pranešama apie draudžiamą sienos kirtimą neleistinose vietose.
Šiemet iš Baltarusijos į Lietuvą neteisėtai pateko beveik 4,2 tūkst. migrantų. Vilnius kaltina Minsko režimą migrantų srautų organizavimu ir vadina tai hibridine agresija.
Siekiant užkardyti neteisėtą migraciją, Lietuvoje imta taikyti apgręžimo taktika.
