Netylant kalboms apie Afganistano Goro provincijos atkūrimo grupę (PAG), dažniausiai linkstama nutylėti kitą faktą. Lietuviai svečioje šalyje užsiima ne tik humanitarine pagalba – elitinių Specialiųjų operacijų pajėgų (SOP) eskadronų „Aitvaras“ kariai ten vyksta semtis tikros kovinės patirties, antradienį primena dienraštis „Lietuvos žinios“.
Neseniai iš Afganistano grįžę Lietuvos kariuomenės SOP eskadrono „Aitvaras“ kariai sako, kad padėtis toje šalyje gerokai pasikeitusi. Palyginti su tuo, ką mūsų specialiųjų pajėgų kariai ten matė prieš trejus metus, kai dalyvavo dar amerikiečių vadovaujamos koalicijos operacijose, vietos žmonių gyvenimas kiek pagerėjęs, atsigauna miestai, permainos ryškiausiai matyti Kabule: atsirado prabangių viešbučių, gatvėse padaugėjo gerų automobilių, sutvarkytas oro uostas, kuriame daugėja civilinių reisų.
Pasikeitė ir talibų kovotojų veiksmai. Pakito jų taktika: padaugėjo savižudžių sprogdintojų, susirėmimai tapo dažnesni ir ilgesni. Pasak eskadrono vado (spec. pajėgų karių pavardės neskelbiamos), ši misija, palyginti su buvusiomis prieš kelerius metus, buvo daug intensyvesnė - susirėmimų buvo gerokai daugiau. „Aitvaras“, kurio pagrindinė užduotis - surasti ir neutralizuoti (paimti į nelaisvę arba nukauti vietoje) teroristus, kovėsi nuolat. Į klausimą, kaip pavyko išvengti karių netekčių, vadas atsakė: „Klauskit karo kapeliono... Be to, itin moderni ir galinga ginkluotė bei stebėjimo įranga leidžia priešą laikyti dideliu atstumu.“
Aukščiausioji lyga
Dabar Afganistane veikia rinktinės spec. pajėgos - koalicijos vadovybė kviečia tik pačias geriausias. Todėl šiuo metu toje šalyje susibūrusi pasaulio spec. pajėgų „aukščiausioji lyga“. Tai, kad buvo prašoma atsiųsti „Aitvarą“, rodo, kad lietuvių spec. pajėgos priimtos į geriausiųjų tarpą.
Eskadronas apsistodavo šalies pietuose esančiose ISAF (Tarptautinės saugumo paramos pajėgos) bazėse. Ten pat įsikūrė ir lapkričio pabaigoje į Afganistaną išvykęs antrasis „Aitvaro“ eskadronas.
Mūsų karių veiklos zona - maždaug 300 kilometrų spindulio teritorija šalies pietuose. Vyrai veikė kalnuose ir dykumose. Dažnai tekdavo dirbti kaimuose. Miestų jų atsakomybės rajonuose nebuvo.
Afganistano pietūs yra pati pavojingiausia šalies dalis: čia daugiausia talibų ir jų bendrininkų iš užsienio, čia jie aktyviausi. Pietuose padėtis visiškai kitokia nei, pavyzdžiui, šiaurėje esančioje ramioje Goro provincijoje, kur veikia lietuvių Provincijos atkūrimo grupė.
Kariai sako, kad misijoje buvo atliekamas „visas spektras specialiųjų operacijų užduočių“. Tačiau konkrečiau apie operacijas kariai negali pasakoti - viskas įslaptinta. Pasak vado, pagrindinis tikslas: palaužti priešo dvasią - griauti organizaciją, jos ryšius, neutralizuoti narius.
Dabar „Aitvaras“ Afganistane veikia savarankiškai. Prieš keletą metų eskadronai būdavo dažniausiai integruojami, o dabar jie gauna atsakomybės rajoną ir bendras užduotis. Toliau viską daro savarankiškai - planuoja, pasirengia, veikia be nurodymų iš viršaus. Aukštesniojo štabo pagalbos prašo, kai prireikia aviacijos paramos.
Susidūręs su pakitusia teroristų taktika eskadronas labai greitai pakeitė ir savąją. Naujos žinios iškart perduodamos į Lietuvą, į spec. operacijų rengimo centrą, tad antrasis eskadronas išvyko jau parengtas naudojant pirmojo patirtį.
Vilkšunis Tairas
Ankstesnės misijos metu mūsų kariai į Afganistaną buvo nusivežę benamę katę, kuri prie jų priklydo Zoknių oro uoste prieš išskrendant. Katė bazėje jautėsi puikiai, užmezgė daug pažinčių su vietos katinais ir prigimdė daugybę kačiukų. Ir šįkart eskadronas turėjo savo gyvūną - vienas iš karių su savimi pasiėmė savo vokiečių aviganį Tairą, apmokytą ieškoti sprogmenų.
Vilkšunis su kariais važinėjo beveik į visas operacijas ir, pasak eskadrono vado, nusipelnė medalio kaip kovinis šuo. „Jį naudodavome ir tiesioginių veiksmų metu, ir ieškant sprogmenų“, - pasakojo karininkas.
Tairas Afganistane nukentėjo - per arti pribėgo prie šaudančio sunkiojo kulkosvaidžio ir buvo kontūzytas. Šuo tris dienas buvo kurčias, bet paskui klausą atgavo.
Prašyti nebereikia
Šįkart „Aitvaras“ turi daug tobulesnę įrangą nei prieš trejetą metų. Pasak kariškių, jie dabar turi vieną geriausių įrangų pasaulyje. „Buvome aprūpinti puikiai, - sakė eskadrono vadas. - O kuo mažiau prašai iš sąjungininkų, tuo pagarbiau į tave žiūri.“
Kariai labai patenkinti ne tik ginklais ir aparatūra, bet ir visureigiais „Land Rover“, kurie puikiai tarnavo itin sudėtingomis sąlygomis.
Lietuvoje buvo apšarvuoti visureigių dugnai, o Afganistane kariai pamatė, kad būtinai reikalingi ir šoniniai šarvai. Tai buvo bene vienintelis daiktas, kurio prašyti teko sąjungininkų.
Pagalbos tekdavo prašyti ir tada, kai reikėdavo kur nors patekti itin greitai – „Aitvaras“ Afganistane neturi sraigtasparnių. Pasak SOP karių, Afganistane sraigtasparnių trūksta visų valstybių spec. pajėgoms. „Ten turėti porą savų sraigtasparnių būtų puiku“, - įsisvajojo karininkai.
Mėlynakiai ir raudonbarzdžiai
Karių manymu, Afganistano pietūs priešiškesni dėl tautinės gyventojų sudėties - čia daugumą sudaro puštūnai. Jie gerokai skiriasi nuo kitų Afganistano tautų. Čia Talibanas turi daugiausia rėmėjų.
Bet ir puštūnai, atrodo, pavargo kariauti. Net ir pietuose gyvenimas keičiasi. Tai matyti iš įvairių smulkmenų - pavyzdžiui, iš to, kad vaikai leidžia aitvarus, o suaugusieji jiems to nedraudžia (talibų valdymo laikais buvo uždrausta daugybė dalykų, tarp jų - ir aitvarai).
Pasak karių, tarp teroristų yra labai daug užsieniečių, kurie „viską gadina“. Jei ne nuolatinis teroristų gretų papildymas iš užsienio, gyvenimas šalyje būtų gerokai ramesnis.
Beje, teroristai skiria įvairių valstybių spec. pajėgas ir yra sugalvoję specialius pavadinimus. Lietuviams jų tarpusavio pokalbiuose skirtas kodinis pavadinimas „žmonės mėlynomis akimis“. Kaip vadinami kitų valstybių „Sperai“, kariai atsisakė pasakoti - galioja susitarimas, kad koalicijos nariai kalba tik apie save. „Lietuvos žinioms“ pavyko išpešti tik tiek, kad kažkokius tose pačiose vietovėse veikiančius kareivius teroristai vadina „raudonbarzdžiais“ (spec. pajėgų kariams misijose leidžiama nesiskusti ir nesikirpti).
Savo žargoną turi ir kariai. Pavyzdžiui, „Aitvare“ talibų kovotojai vadinami „suskiukais“.
Nusipelnė apdovanojimų
Pasak kariškių, „Aitvaro“ eskadronai šiuo metu ruošiasi darbui dviem kryptimis: šalies gynybai (karas, ginkluotas konfliktas, pagalba teisėsaugos organams jų prašymu, be to, rengiamasi „karui po karo“ - partizaninei kovai, paremtai „žaliukų“ patirtimi ir moderniosiomis technologijomis) ir tarptautinėms operacijoms (budėjimas NATO greitojo reagavimo pajėgose, dalyvavimas užsienio misijose, Lietuvos piliečių, tapusių įkaitais užsienyje, vadavimas).
Karininkai teigia, kad misijose įgyta didžiulė patirtis panaudojama rengiantis Lietuvos gynybai.
Artimiausiu metu turėtų įvykti neviešas „Aitvaro“ karių apdovanojimas. Kai kurie iš jų už ypatingą pasižymėjimą pristatyti itin aukštiems apdovanojimams.
Ainis Gurevičius
