Seimo Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narė Vilija Aleknaitė-Abramikienė kreipėsi į kultūros ministrą Arūną Gelūną, prašydama atsakyti, ar tikrai tarptautiniame teatrų festivalyje „Sirenos“ bus parodytas Romeo Kastelučio (Romeo Castellucci) spektaklis „On The Concept Of The Face, Regarding The Son Of God“, kuriame išmatomis drabstomas Kristaus veidas. Jei taip, parlamentarė klausia, ar Kultūros ministerija nesiima jokių priemonių, kad jį įvertintų ir galbūt netgi sustabdytų jo rodymą.
„Suprantama, kad menas gali būti realizuojamas įvairiomis išraiškos priemonėmis, tačiau ar galima tokį siužetą toleruoti katalikiškos kultūros krašte? Ar Kultūros ministerija mano, kad toks spektaklio siužetas yra etiškas ir ar nesiruošia apginti Lietuvos piliečių teises, kad nebūtų išniekinamas daugumos tikėjimas ir tradicinė religija", - sako Seimo narė V. Aleknaitė-Abramikienė.
ELTA primena, kad dar balandžio pradžioje „Respublika“ įspėjo savo skaitytoją, jog šiemet tarptautinį teatrų festivalį „Sirenos“ gali aplankyti Romeo Kastelučis (Castellucci) su savo spektakliu „On The Concept Of The Face, Regarding The Son Of God“, kuriame išmatomis drabstomas ar tepliojamas Kristaus veidas.
„Gandai tvirtinasi. Kristaus veidas bus drabstomas. Šiomis dienomis Lietuvos Respublikos transliuotojas (LRT), anonsuodamas festivalį, jau net parodė, kaip tai daroma. Artistai, atsinešę į sceną krepšius išmatų, suspaustų it sniego gniūžtės, ima svaidyti jas į Kristaus veidą, tokį didžiulį – nuo scenos grindų iki lubų“. Gal, sakau, orientuojantis į lietuvių mentalitetą, kai kurie artistai – su krepšininkų kelnaitėmis. O gal paprasčiausiai kad rimtų kelnių nevaržomi tiksliau pataikytų.
Gal, manote, lengva buvo rašyti šitas eilutes, kurias tik ką prabėgo jūsų akys. Tu spaudai kompiuterio klaviatūrą, o atrodo, kad sukišęs pirštus į tuos Kastelučio artistų krepšius ir jau niekada savo rankų nenusimazgosi. Niekaip nebūčiau pajėgęs užbaigti šių savo samprotavimų apie mūsų valstybėje Arūno Gelūno įvykdytą kultūros revoliuciją, jeigu staiga vietoj Kristaus nebūčiau ėmęs regėti mūsų valstybės prezidentės, „pabažnųjų“ premjero, Seimo pirmininkės, Parlamento Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto vadovo, labai oriai kūrybinės inteligentijos elitą Seime atstovaujančių poetės ir teatro režisieriaus veidų. Tokių didelių didelių - nuo scenos grindų iki lubų. Kad lengviau būtų pataikyti. Į visus. Į kiekvieną. Už tai, kad nesustabdė Gelūno revoliucijos.
Kad nesustabdė jos dar tada, kai visuomenei buvo rodomi pretenzingų vidutinybių performansai, kurių metu buvo viešai šlapinamasi į stiklinę, paskui jos turiniu užpildomas švirkštas ir visas tas turinys susileidžiamas po oda. Šimtams žmonių džiūgaujant, iš aukštai nuo bokšto buvo kakojama į taikinį. Ir kai tas taikinys buvo Lietuva. Kai Nacionaliniame dramos teatre imta svaidytis nuo scenos į publiką galybe rusiškų keiksmažodžių – kaip Kastelučio „gniūžtėmis“ į Kristaus veidą. Tylėjote visi. Kaip kad dabar tyli mūsų bažnyčios hierarchai. Mirusį Maironį jo vardu pavadintų metų proga išvyti iš bažnyčios lengviau nei sustabdyti Gelūno revoliuciją?“ – be kita ko klausiama „Respublikoje“.
