Briuselį pasiekia vis didesnį nerimą keliančios žinios apie netinkamą elgesį su Lietuvoje gyvenančia lenkų tautine mažuma. Europos Sąjungos šūkis yra „Suvienyti įvairovėje", todėl toks elgesys kertasi su Europos standartais.
Lietuvos pozicija daugiaetniškumo atžvilgiu yra tokia anachroniška, grįsta nusistatymais ir kompleksais bei dvelkianti šovinizmu, kad kai kurie Europos Parlamento nariai nusprendė imtis oficialių žingsnių šioje srityje. Dar didesnį susirūpinimą padėtis Lietuvoje kelia dėl to, kad nuo šių metų liepos 1 d. Lietuva pradės šešis mėnesius truksiantį pirmininkavimą ES.
Lenkų tautinės mažumos teisės Lietuvoje ir toliau akivaizdžiai pažeidžiamos. Buvo pasikėsinta į lenkų švietimą Vilniaus krašte, uždrausta pavardes rašyti originalo forma, buvo sugriežtinta į lenkų tautinę mažumą nukreipta tvarka dėl informacinių užrašų teikimo net tose vietovėse, kuriose lenkų mažuma sudaro 90 proc. gyventojų. Priminsiu, kad Šalčininkų rajone lenkai sudaro 80 proc., o Vilniaus rajone – 60 proc. gyventojų. Šias dvi vietos savivaldybes valdo lenkų tautinei mažumai priklausantys savivaldybininkai.
Neseniai prieš šių dviejų rajonų savivaldybių administracijos direktorius buvo pradėti Europos standartams prieštaraujantys administracinio ir vykdomojo pobūdžio veiksmai. Jiems skirtos didelės baudos už tai, kad jie nenukabina dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių, esančių ant privačių gyventojų namų (!). Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorei Liucinai Kotlovskai administracinis teismas ne kartą skyrė 1 tūkst. litų siekiančią baudą.
Ginčus inicijuoja Lietuvos vyriausybės atstovas. Neseniai dėl LR vyriausybės atstovo ir antstolio veiksmų administracinis teismas pareikalavo iš L. Kotlovskos informacijos apie jos finansinę ir turtinę padėtį – tam, kad galėtų jai skirti 1 tūkst. litų dydžio baudą už kiekvieną sprendimo dėl dvikalbių gatvių pavadinimų lentelių šalinimo iš rajono gyventojų namų nevykdymo dieną (!). Bauda bus išieškoma iš Vilniaus rajono savivaldybės administracijos direktorės asmeninio turto. Padėtis tampa dramatiška, nes tai yra represijų ir lenkų tautinės mažumos bauginimo rūšis ir bandymas finansiškai sužlugdyti asmenis, dirbančius savivaldoje. Panašių veiksmų buvo imtasi ir prieš Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos direktorių Boleslavą Daškevič.
Ši Europos Sąjungai nebūdinga padėtis pažeidžia Europos standartus tautinių mažumų teisių apsaugos srityje. Šios teisės nurodytos ET Tautinių mažumų apsaugos pagrindų konvencijoje, Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartijoje bei Lenkijos ir Lietuvos pasirašytoje sutartyje. Susiklosčiusi padėtis taip pat yra ryškus diskriminacijos dėl tautybės pavyzdys. Priminsiu, kad lietuvių tautinė mažuma Lenkijoje turi daug privilegijų, taip pat dėl dvikalbio vietovių žymėjimo. Tai rodo, kad Lenkijos pozicija tautinių mažumų atžvilgiu yra teisinga, t.y. tokia, kokia Lietuva negali pasigirti.
Europos Parlamento kuluaruose vis dažniau kalbama apie šio klausimo iškėlimą Lietuvos pirmininkavimo laikotarpiu. Argi tautinių mažumų teises pažeidžianti ir Europos standartų nesilaikanti šalis turi moralinę teisę pirmininkauti visai Europos Sąjungai? Esu įsitikinęs, kad šis klausimas bus nagrinėjamas Parlamente. Taip pat man nekyla abejonių dėl to, kad lenkų tautybės savivaldos atstovams padaryta žala suburs geros valios žmones, kurie parems juos morališkai ir finansiškai iki baigsis diskriminacija ir Lietuvoje įsiviešpataus normalumas.
