Per jo vizitą Prezidentūroje pasirašyti du memorandumai dėl Europos ekonominės erdvės (EEE) finansinio mechanizmo 2014–2021 metais įgyvendinimo.
Nors Norvegija nėra ES narė, tačiau priklauso EEE ir teikia Lietuvai finansinę paramą socialiniams skirtumams mažinti.
„Mes norėtume nubrėžti būtent pilietinės visuomenės stiprinimą ir bendradarbiavimą teisingumo srityje kaip veiklos kryptis“, – spaudos konferencijoje sakė kronprincas Haakonas.
Naujuoju finansinės paramos laikotarpiu Norvegija Lietuvai skirs daugiau kaip 115 mln. eurų verslo plėtrai, inovacijoms ir moksliniams tyrimams skatinti, sveikatos apsaugai, socialiniam dialogui, aplinkosaugai ir energijos efektyvumui stiprinti, nurodo Prezidentūra.
Pasak prezidentės Dalios Grybauskaitės, Norvegijos parama Lietuvai buvo ypač svarbi, kai Lietuva dar nebuvo ES narė.
„Norėčiau paminėti, kad tokia pagalba į Lietuvą atėjo dar tuomet, kai Lietuva nebuvo Europos Sąjungos šalis narė. Tuomet kiekvienas litas, doleris, norvegiška krona reiškė labai daug. Tai buvo ir mūsų ligoninės, mūsų socialinis sektorius, mūsų kultūra – labai daug sričių. Ir kiekvienas tuo metu įdėtas ar norvegiška krona, ar litas, ar kita valiuta į mūsų ekonomiką reiškė daug daugiau negu reiškia šiandien“, – teigė ji.
Finansų ministerija tuo metu aiškina, kad pagal antradienį pasirašytus dokumentus Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117,6 mln. eurų, beveik 98 proc. šios sumos yra Norvegijos investicijos.
„Naujasis Norvegijos ir EEE investicijų Lietuvai etapas tęsia jau ne vienerius metus trunkantį sėkmingą bendravimą ir bendradarbiavimą. Svarbu, kad investicijos neapsiriboja tik finansinėmis dotacijomis, tačiau įgyvendinami projektai remiasi ir savo veiklose pritaiko šalių gerąją praktiką, taip prisidėdami prie Lietuvos gerovės kūrimo“, — pranešime spaudai teigia memorandumą pasirašęs finansų ministras Vilius Šapoka.
Tai jau trečiais EEE ir Norvegijos finansinių mechanizmų etapas – nuo 2004 iki 2014 metų Lietuvai buvo skirta daugiau nei 151 mln. eurų investicijų.
Dėkojo už paramą gynyboje
Prezidentė taip pat pabrėžė bendradarbiavimo su Norvegija gynybos srityje svarbą. Ji atkreipė dėmesį, kad Norvegija aktyviai dalyvauja NATO priešakinių pajėgų bataliono sudėtyje. Prezidentė pažymėjo, kad Norvegija svarbi ir dėl oro gynybos, nes Lietuva iš šios šalies pirks vidutinio nuotolio gynybos sistemas „Nasams“, o jos karo laivai yra NATO priešraketinio skydo dalis.
„Ir Norvegija, ir Lietuva vienodai suprantame grėsmes, kurios gali kilti iš Rytų, todėl esame pasirengę ginti NATO teritoriją nuo Arkties iki Portugalijos“, – sakė D. Grybauskaitė.
Kartu ji akcentavo, kad NATO yra gynybinė, o ne puolimo organizacija.
„Mes, NATO, mes esame gynybos organizacija, mes nieko negąsdiname (...), bet mes ginsime save, ir ginsime kolektyviai – kartu su partneriais. Todėl norvegų buvimas NATO batalione yra toks svarbus“, – teigė D. Grybauskaitė.
Prezidentė taip pat pabrėžė, kad Norvegija yra strateginė Lietuvos energetinio saugumo partnerė.
