Į Lietuvos parlamentą O. Kondratiuk kreipėsi ukrainiečių kalba. Ji sakė taip daranti specialiai, nes nori, kad ukrainiečių kalba kuo plačiau skambėtų – tai kaip priešprieša Rusijos vykdomai melu grįstai „denacifikacijai“, siekiui ištrinti iš žemėlapio Ukrainą, ukrainiečius bei ukrainiečių kalbą. Anot jos, ukrainiečių kalba taps viena iš oficialių Europos Sąjungos kalbų. Kaip žinoma, prasidėjus karui Ukraina pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą.
„Vasario 24 dieną aš, kaip ir milijonai ukrainiečių atsibudau griaudint sprogimams. Atsimenu, kaip mano kolegos jautė grėsmę, kad įsiverš Rusija, bet mes taikūs žmonės, pasižymintis europietišku mąstymu, turėjome dar vilties, netikėjome, kad kaimyninė šalis taip beprotiškai pasielgs“, – sakė O. Kondratiuk.
Pasak jos, šiandien ukrainiečiai kovoja ne tik už savo žemę, bet ir už visos Europos laisvę. Vasario 24-oji, pasak O. Kondratiuk, visam laikui pakeitė Europos saugumo situaciją. Ji išsakė kritikos Jungtinėms Tautoms, iš kurių esą nesulaukė pakankamai paramos karo metu. Ukrainos Aukščiausios Rados vicepirmininkė sako, jog ši organizacija po Antrojo pasaulinio karo buvo sukurta remiantis šūkiu „Niekada daugiau“, bet karas ir vėl kilo Europoje.
„Mes turime suprasti, kad Trečiasis pasaulinis karas jau prasidėjo, jis jau vyksta. Taip sakė ir Ukrainos draugė Dalia Grybauskaitė“, – teigia O. Kondratiuk.
Ji mano, kad kuriant naująją saugumo sistemą reikia atsisakyti minties suteikti kam nors veto teisę. Šiuo atveju ji kalbėjo apie Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą ir nuolatines jos nares, kurios turi veto teisę. Tai reiškia, kad jeigu agresiją pradeda viena iš nuolatinių Saugumo Tarybos narių, kitos šalys beveik nieko negali padaryti, tik retorinėmis priemonėmis smerkti agresiją. Nuolatinės narės Saugumo Taryboje yra: JAV. Rusija, Kinija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija.
„Mes kovojame ne tik su Rusija, bet ir su prorusiška pozicija Europos Sąjungoje“, – pažymi O. Kondratiuk ir paskatino išmesti Rusiją iš visų tarptautinių institucijų, iš Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos, iš civilizuoto pasaulio, išpjauti kaip kokį vėžį.
O. Kondratiuk dėkojo Lietuvai už visą pagalbą: ji pastebėjo ir ukrainietiškas vėliavas Vilniuje, ir atkreipė dėmesį, kad sostinėje buvo pakeista gatvė, kurioje įsikūrusi Rusijos ambasada. Dabar ji vadinasi Ukrainos Didvyrių gatve. Tai smulkmena, tačiau ukrainiečiams ji reiškia visai nemažai.
Ukrainos Aukščiausiosios Rados vicepirmininkė Lietuvoje dalyvauja Seimo posėdyje, kuriame balsuojama dėl rezoliucijos, pripažįstančios Rusijos Federacijos veiksmus Ukrainoje genocidu. Tai pagrįsta tuo, kad Rusija Ukrainoje sąmoningai taikosi į civilius ukrainiečius, žudo ir prievartauja gyventojus, tyčiojasi iš jų kūnų, masiškai išveža vaikus į Rusiją, naikina ištisus miestus.
„Nuoširdžiai linkiu niekam negirdėti oro atakų pavojaus sirenų gausmo, nematyti, kaip raketos pataiko į namus, geležinkelio stotis, nenakvoti rūsiuose, neuždėti ant paminklų apsauginių karkasų, nežinoti, kas yra sušaudymo sąrašai, nematyti tiek sugriovimų, kraujo, nelaidoti savo piliečių broliškuose kapuose mokyklų, darželių kiemuose. To niekada nebus, jeigu Ukraina gaus iš Europos visą paramą ir pagalbą be jokių sąlygų ir biurokratinių kliūčių, be kalbų apie tai, kad dar ne laikas, kad tai neįmanoma, kad reikalingos konsultacijos. Mes parodėme, kad galima sėkmingai kariauti ir nugalėti antrą pasaulio kariuomenę“, - teigė O. Kondratiuk.
