Lietuvoje švenčiamas Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis. Tai paskutinė poilsio ir svečiavimosi diena prieš didžiuosius darbus laukuose.
Vaikams ir jų tėveliams Atvelykio pramogų prie Kauno pilies netrūko – skambėjo dainos, kaip ir per Velykas, vaikai rideno margučius, pynė kasas, kūrė gyvybės medį, saulės, vandens, žalčio simbolius, patys puošė didžiulius kiaušinius.
Atvelykis, dar vadinamas vaikų Velykėlėmis, – mažųjų šventė. Anksčiau šeimininkės per Atvelykį dažydavo kiaušinius – neretai visus, kuriuos vištos per savaitę nuo Velykų sudėdavo. Tačiau per Atvelykį tik vaikai gali daužti margučius, sulaukia Velykės su dovanomis ir kiškio pyragu.
„Per Atvelykį susirinkdavome pas tėvus, švęsdavome, prisimargindavome kiaušinių. Tėvelis buvo muzikantas, o sesuo grodavo būgnu, tad visi pagal muzika linksmai šokdavome, būdavo labai smagu. Ir dabar prisimename tą senovę“, – kaip anksčiau Atvelykį švęsdavo prisiminė viena garbingo amžiaus renginio dalyvė.
Kauno tautinės kultūros centro darbuotojos primena, kad per Atvelykį krikštatėviai turi būtinai susitikti su krikšto vaikais.
„Būtinai per Atvelykį krikšto mamos lanko savo krikštavaikius su dovanėlėmis, su kiaušiniais. Krikštavaikiai, aišku, taip pat dovanoja krikšto mamoms kiaušinius, supasi ant sūpynių, šlakstosi vandeniu“, – šventės tradicijas vardino Kauno tautinės kultūros centro renginių organizatorė Irma Odeta Melzbakienė.
Su Atvelykiu baigiasi šventinio svečiavimosi ir poilsio laikas – laukuose prasideda pavasario darbai.
J. Anilionytė
