Lenkijos planais šalies vakarinėje dalyje statyti suskystintų dujų terminalą domisi ir Lietuva. Tačiau šis energetinį saugumą nuo Rusijos užtikrinantis projektas Lietuvai kainuotų labai brangiai.
"Klausimas, ar čia verta dalyvauti Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms. Pagal dabar turimą žemėlapį dalyvauti nėra ko, nes neturime jokių techninių galimybių iš šio terminalo paimti dujų", - Lietuvos laisvosios rinkos instituto surengtoje konferencijoje penktadienį teigė premjero patarėjas Saulius Spėčius, rašo "Verslo žinios".
Jei Lietuva norėtų gauti dujų iš Lenkijos terminalo, reikėtų nutiesti 820 km ilgio dujotiekį iš Niechožės Lenkijoje iki Janiūnų Lietuvoje. Tai kainuotų apie 830 mln. eurų. Tačiau, S.Spėčiaus teigimu, jį tiesti apsimokėtų, jeigu Lenkija nusitiestų dar ir vamzdyną norvegiškoms dujoms.
Lenkijoje 350 mln. eurų kainuosiantį terminalą ketinama baigti iki 2011 metų. Juo planuojama importuoti 3-5 mlrd. kubinių metrų dujų per metus. Lietuva pati suvartoja 3 mlrd. kubų dujų.
Užsienio reikalų ministerijos Ekonominio saugumo politikos departamento direktorius Deividas Matulionis Lietuvos dujų sektoriaus priklausomybę nuo Rusijos vadina itin sudėtinga problema.
Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungtis, jo teigimu, būtina, kad Lietuva ir kitos Baltijos valstybės galėtų įsijungti į ES dujų rinką. Jos sukūrimą akcentuoja ES strategija.
"Be jungties nebūtų galima gauti dujų iš Lenkijos dujotiekių sistemos per krizes. Tik ši jungtis Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms gali užtikrinti priėjimą prie alternatyvių dujų srautų, kurie netolimoje ateityje pasieks Lenkiją iš planuojamų "Nabucco" ar Norvegijos dujotiekių bei Lenkijos suskystintų dujų terminalo",- tikino D.Matulionis.
