14 procentų apklaustųjų Lietuvoje teigė, kad per pastarąsias dvi savaites nuolatos jautė depresyvią nuotaiką ar buvo prislėgti, penktadalis nurodė, jog taip jautėsi beveik visada.
Be kita ko, Lietuvoje taip pat fiksuojamas aukščiausias rodiklis, vertinant LGBTI asmenų diskriminaciją visose aštuoniose gyvenimo srityse per pastaruosius metus. Taip teigė besijaučiantys 55 procentai respondentų.
Aštuonios gyvenimo sritys, anot tyrimo, apima: darbo paieškas, darbą, gyvenamosios vietos paieškas, aptarnavimą sveikatos priežiūros įstaigose, santykį su mokyklos ar universiteto darbuotojais, elgesį kavinėse, baruose ar naktiniuose klubuose, elgesį parduotuvėse bei situacijas, kuriose tenka pateikti dokumentą, identifikuojantį lytį.
Kaip BNS teigė Lietuvos gėjų lygos vadovas Vladimiras Simonko, Lietuvoje LGBTI žmonių diskriminacija tampa tarsi norma – neefektyviai dirbančios valdžios institucijos nesugeba padėti žmonėms, o tai priverčia juos nusivilti sistema bei mažina motyvaciją ginti savo teises.
„Tai tarsi užburtas ratas. Žmonės patiria diskriminaciją ir nieko nedaro. O kas baisiausia, kad jie savyje labai išgyvena. Ta diskriminacija paveikia psichinę sveikatą, atsiranda noras palikti šalį, nes jie nebetiki, kad šita valstybė gali jais pasirūpinti“, – kalbėjo V. Simonko.
„Aš suprantu, kodėl jie pagrįstai nuleidžia rankas. Jau net negaliu suskaičiuoti, kiek kartų mes, kaip organizacija, tą patyrėme. Kai ieškodami patalpų ateiname pas žmogų, kuris jas nuomoja, jie pamato mane ir supranta, kad ten bus LGBT organizacija, tai po to tada ateina trumpa žinutė, kad, deja, bet patalpos nebus išnuomotos“, – pridūrė jis.
Daugiau nei pusė – 51 procentas – Lietuvos respondentų teigė slepiantys savo LGBTI tapatybę darbe. Tai irgi didžiausias skaičius Europos Sąjungoje. Be to, 59 procentai apklausoje dalyvavusių Lietuvos respondentų pripažino slepiantys savo LGBTI tapatybę mokykloje.
44 procentai apklaustųjų pripažino visada bijantys viešai laikytis rankomis su savo tos pačios lyties partneriu ar partnere dėl galimų grėsmių.
Pagrindinių teisių agentūros atlikto tyrimo rezultatai taip pat rodo, kad Lietuvoje LGBTI klausimų dėstymas mokykloje vis dar yra problematiškas: 19 procentų respondentų Lietuvoje sakė, kad LGBTI klausimai mokykloje pateikiami neigiamame kontekste arba šiais klausimais iš viso nekalbama – taip teigė 65 procentai apklaustųjų.
Pasak V. Simonko, mokytojai apie LGBTI klausimus kalbėti vengia, nes juos riboja Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas.
Jame tokia informacija įvardijamos temos, kuriomis „niekinamos šeimos vertybės, skatinama kitokia, negu Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta, santuokos sudarymo ir šeimos kūrimo samprata“.
„Jis praktiškai uždarė švietimą LGBTI klausimais mokyklose. Kai tik mokytojai pradeda apie tai kalbėti pozityviai, jie iš karto gauna skundą iš tėvų, kad mokyklose vyksta propaganda“, – sakė jis.
Pagrindinių teisių agentūra atkreipia dėmesį, kad apklausa atskleidžia ryškius skirtumus tarp ES valstybių narių.
Kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Airijoje, daugiau nei 70 procentų LGBTI respondentų teigė, kad šalies visuomenė tampa tolerantiškesnė, kitose, pavyzdžiui, Lenkijoje, apie 68 procentus apklaustųjų tvirtino, kad ji – mažiau tolerantiška LGBTI asmenų atžvilgiu.
Vienoje įsikūrusi agentūra nurodo, kad diskriminacija dažniausiai padidėja, kai žiniasklaida, politikai ar kiti vieši asmenys skelbia neigiamą informaciją apie LGBTI žmones.
Pagrindinių teisių agentūros apklausoje, vykdytoje praėjusių metų gegužės–liepos mėnesiais, dalyvavo apie 140 tūkst. LGBTI asmenų 27 ES valstybėse, taip pat Didžiojoje Britanijoje, Serbijoje ir Šiaurės Makedonijoje. Apklausa buvo atliekama internetu.
