Vaikų psichiatras ir psichoterapeutas Linas Slušnys tv3.lt sakė, kad šio reiškinio priežasčių – kelios, įskaitant emocijų nevaldymą ir toleranciją smurtui.
“ Vienas iš komponentų – atsakomybės stoka, negebėjimas tvarkytis su savo emocijomis kitaip kaip tik mušimu, daužymu ir visa kita. Manau, kad tai rodo savitvardos įgūdžių neturėjimą: kai mums nepatinka, netinka, mes naudojame smurtą ir kitokius būdus.
Dar vienas dalykas – tolerancija smurtui. Žmonės mato kaimynų, artimųjų smurtą ir nieko nedaro – smurtas tęsiasi, niekas nieko neinformuoja“, – kalba L. Slušnys.
Nėra, kur dėti
Trečioji problemų grandis, sako psichiatras, yra ta, kad neturime vietos, kur reikėtų apgyvendinti tokius mušamus vaikus.
„Mes visiškai nesuarėme žemės tam, kur padėti vaiką, kai jis atsiduria tokioje situacijoje. Yra labai gerai žinoma, kai vaikas buvo sumuštas ir sunkiai sužalotas tėvų, po to jis grąžinamas atgal į tą pačią šeimą, nes tarnybos neturi, kur jo padėti. Neužsiveda vaiko saugumui skirta sistema. Tarnybų yra daug ir įvairių, bet nėra veiksmo: kur padėti vaiką, kai prieš jį smurtaujama ir kaip turi elgtis tarnybos, kai vaikas paimamas iš šeimos“, – sakė L. Slušnys.
Pigus politinis žingsnis
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai projektą 2016-2020 metais, kuriuose šeimos galėtų gauti visokeriopą informaciją bei pagalbą, tačiau L. Slušnio ši ministerijos iniciatyva neįtikina.
„Eilinį kartą sukurs programą, pasakys, kad čia parama šeimai, o eilutėse nurodys, kad paramą šeimai turi teikti sveikatos įstaiga, švietimo įstaiga, o pinigų, kaip sakoma, špyga taukuota, programai neduos. Aš tokių programų Lietuvoje per 23 metus mačiau gal šimtą, ir visos jos nuėjo į šiukšlių dėžę. Kai mes pamatysime realius veiksmus, kurie nukreipti į vaiką ir konkrečią šeimą, ir mes pamatysime, kaip užtikrinamas tas saugumas, galėsime kalbėti, kaip tai veikia, nes programoje galiu parašyti bet ką, o jeigu nebus žmonių ir resursų, šitų dalykų neįgyvendinsime“, sako L. Slušnys.
Psichiatras įtaria, kad ši programa tebus pigus politinis žingsnis, o šiemet ji tikrai neįsibėgs – L. Slušnys sako papildomų pinigų šiai programai nematęs.
Kaip kovoti?
L. Slušnys sako, kad kovojant su smurtu prieš vaikus, pasaulinė praktika yra turėti laikinai globai paruoštas šeimas.
„Aš žinau, kaip toje pačioje Vokietijoje veikia sistema. Vaikas patyrė smurtą, socialinis darbuotojas pamato, kad sistemoje yra penkios šeimos, kurioms gali paskambinti. Vienai iš jų paskambina, ir šeima sutinka, kad atvežtų pas ją tą vaiką. Visgi su tomis šeimomis yra dirbama, tam jos ruošiamos, o Lietuvoje to nėra. Ši sistema tiesiog neužsikuria, nes manau, kad to niekas nenori“, – teigia pašnekovas.
Tad jis kritikuoja ir globos namų įstaigų reformą, kuria planuojama panaikinti globos namus Lietuvoje, nes nėra investuojama į kitas grandis, galinčias būti atsvara dabartinei globos namų sistemai.
„Nematau, kad procesas būtų pajudėjęs – kažkiek globos namų mes uždarėme, bet aš prognozuoju, kad po metų ar dviejų viskas bus nutilę ir globos namuose bus tie patys vaikai. O aš pasakyčiau taip: tegu jie išnaudoja nevyriausybines organizacijas tiek, kiek gali tai padaryti, – atsiras daugybė organizacijų, kurios gali paruošti ir sukontroliuoti tuos dalykus. Tai yra paprasčiau nei paprasta, bet čia tiesiog yra absoliutus nenoras kažką keisti, kad žmonės, kurie netektų darbų, neišeitų į gatves“, – sako L. Slušnys.
Atsakinga ne vien SADM
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) raštu pateiktame atsakyme nurodama, kad ne viena SADM atsakinga už vaikų ir paauglių mirties Lietuvoje. Ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento direktorė Daina Urbonaitienė sako, kad minsiterijos užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvoje pagrindinė vaikų mirties priežastis pagal visas amžiaus grupes yra transporto įvykiai (38 proc.), paskendimai (21 proc.), savižudybės (15 proc.), dėl apsinuodijimo kenksmingomis medžiagomis (5 proc.), gaisruose žuvo (4 proc.) visų mirusių dėl traumų ir nelaimingų atsitikimų vaikų.
„Pagal statistines tendencijas dėl vaikų mirčių, matyti, kad tai nėra vien SADM kompetencija (transporto įvykiai, skendimai). Lietuvos padėties tarp ES šalių pakomentuoti negalime, nes Socialinės apsaugos ir darbo ministerija šiuo metu ES naujausių statistinių rodiklių neturi“, – teigia D. Urbonaitienė.
Smurto prieš vaikus programa
Ji pažymi, kad siekiant gerinti vaikų padėtį Lietuvoje, ministerija įgyvendindama Vaiko gerovės programą, organizuoja kompleksinių paslaugų teikimą krizinėse situacijose esantiems tėvams, auginantiems vaikus, ugdant tėvų socialinius ir pozityvios tėvystės įgūdžius ir teikiant prioritetą ankstyvųjų šeimos krizių prevencijai, ir organizuoja kompleksinių paslaugų teikimą vaikams, nukentėjusiems nuo smurto, ar netiesioginio smurto šeimoje aukoms (liudininkams) ir jų šeimų nariams.
Taip pat ministerija įgyvendino Nacionalinę smurto prieš vaikus prevencijos ir pagalbos vaikams 2011–2015 metų program, pagal kurią dalinį finansavimą savo veiklai vykdyti gavo 7 nevyriausybinės organizacijos, šiose organizacijose dirbantys kvalifikuoti specialistai per 2015 m. kompleksinę pagalbą suteikė 812 vaikų, nukentėjusiems nuo tiesioginio ir netiesioginio smurto. Nuo tiesioginio smurto nukentėjo 586 vaikai, iš jų 283 berniukai ir 303 mergaitės, nuo netiesioginio smurto nukentėjo 226 vaikai, iš jų 116 berniukų ir 110 mergaičių.
Kompleksiškai teikiamos paslaugos šeimai
Taip pat SADM, pažymi D. Urbonaitienė, rengia Kompleksiškai teikiamų paslaugų šeimai 2016–2020 m. veiksmų plano projekt, kuirį kritikavo L. Slušnys.
„Pagal jį šeimai ir asmeniui turėtų būti sudarytos sąlygos gauti kompleksiškai teikiamas paslaugas, užtikrinant paslaugų prieinamumą kuo arčiau gyvenamosios vietos, siekiant įgalinti šeimą sėkmingai funkcionuoti, konstruktyviai spręsti kylančias problemas bei derinti šeimos ir darbo įsipareigojimus. Siekiama, kad kompleksiškai teikiamos paslaugos būtų ir socialinės atskirties prevencijos priemonė: teikiant šias paslaugas tikimasi padėti šeimoms išvengti tokių situacijų, kurios galėtų kelti grėsmę vaikų gerovei ir šeimų stabilumui.
Kiekviena projekte dalyvaujanti savivaldybė, bendradarbiaudama su nevyriausybinėmis organizacijomis, turės apsispręsti, kokios kompleksiškai teikiamos paslaugos jų teritorijoje gyvenančioms šeimoms yra reikalingiausios. Tarp numatomų paslaugų – pozityvios tėvystės mokymai, psichosocialinė, krizių įveikimo pagalba, socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo, vaikų priežiūros ir kitos paslaugos.
Planuojama, kad paslaugos šeimai būtų teikiamos kiekvienoje savivaldybėje bendruomeniniuose šeimų namuose, kurių funkcijas atliktų veikiančios savivaldybės įstaigos ar nevyriausybinės organizacijos. Šioms paslaugoms plėtoti numatyta per 21 mln. eurų“, – teigia SADM atstovė.
D. Urbonaitienė taip pat pabrėžia, kad ministerija parengė ir pateikė Seimui Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą, kuriame yra apibrėžiama smurto prieš vaiką sąvoka ir jo formos (fizinis, seksualinis, psichologinis), nustatoma pareiga tėvams ar kitiems teisėtiems vaiko atstovams nepalikti vaiko be priežiūros iki jis pradės lankyti mokyklą ir įteisinamas prevencinio darbo su vaiku ir šeima modelis.
Finansavimas didiėja
SADM pažymi, kad 2016 m. finansavimas specializuotos pagalbos centrams, palyginti su 2015 m., buvo padidintas 2,5 karto ir skirta 666 tūkst. eurų. Specializuoti pagalbos centrai suteikia specializuotą kompleksinę pagalbą smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims.
„Taip pat smurtą artimoje aplinkoje patyrusiems asmenims užtikrinama galimybė bet kuriuo paros metu nemokamai naudotis emocinės pagalbos tarnybų paslaugomis“, – sako D. Urbonaitienė.
SADM atstovė taip pat pažymi, kad 2016 m. Vaikų dienos centrų projektams skirta 0,5 mln. eurų lėšų daugiau nei 2015 m. – 3,1 mln. eurų. Numatoma, kad finansavimą gaus apie 200 vaikų dienos centrų, kurie teiks paslaugas ne tik vaikams iš socialinės rizikos šeimų, bet ir kitiems bendruomenėje gyvenantiems vaikams.
„2016 m. skirta 120 tūkst. eurų daugiau emocinę pagalbą telefonu teikiančioms tarnyboms, įskaitant Vaikų, Jaunimo, Vilties ir kt. linijas (2015 m. iš viso priemonei „Finansuoti emocinės pagalbos tarnybas, teikiančias pagalbos telefonu paslaugas“ buvo skirta 262 tūkst. eurų, iš jų tarnyboms – 116 tūkst. eurų, gyventojų skambučiams apmokėti – 146 tūkst. eurų). Tarnybos kasmet atsiliepia į apie 250 tūkst. skambučių“, – sako SADM specialistė.
Radikalių sprendimų nėra
Europos Parlamento narys Zigmantas Balčytis, savo tinklapyje kalbėdamas apie liūdnąją statistiką, pagal kurią Lietuva pirmauja pagal tyčines vaikų mirtis ES, sako, kad sprendimų reikia radikalių, kurių šiuo metu, anot jo, nėra.
„Svarstant, kaip mažinti skurdą, ką daryti su vaikų globos namais ar alkoholio reklama, pirmiausia būtina galvoti apie vaikus, augančią kartą, o ne suaugusiųjų, verslo grupių interesus. Ir, žinoma, reikia lėšų. Šių metų valstybės biudžete ypač didelių pokyčių finansuojant socialinę, švietimo sritį kol kas nenumatyta.
Iki šiol minėto tyrimo statistika Lietuvoje nebuvo skelbta, vaikų žūčių prevencija nebuvo laikoma prioritetu, apie tai kalbėta mažai. Manau, kad vaikų žūčių prevencija turėtų rasti vietos valstybės strateginiame plane“, – sako Z. Balčytis.
Socialinės rizikos šeimose augančių vaikų gerove ypač susirūpinta po to, kai Saviečių kaime alkoholikas tėvas į šulinį išmetė ir taip nužudė du savo mažamečius vaikus.
