Ruduo – šaltų vėjų sezonas
Artimiausią dieną pietrytinėje šalies dalyje, daug kur protarpiais palis. Šiaurės rytų vėjo gūsiai naktį daug kur sieks 15–20 m/s, dieną vietomis 15–17 m/s. Pasak sinoptiko Naglio Šulijos, ruduo kaip tik šaltų vėjų ir vėsaus oro metas.
„Ruduo be abejo vėjų metas, viskas teisingai. Šiuo metu ties Skandinavija susidarė aukšto slėgio sritis ir iš pietų, iš LDK žemių, tą aukšto slėgio sritį spaudžia ciklonas, tie du sūkuriai, jų sąveika, sukūrė tokį labai didelį oro srautą, kuris iki Juodosios jūros nusidriekęs ir keliauja ir pro mus taip pat. Kaip krumpliaračiai du, įsivaizduokime, kaip krumpliaračius, tie du sukasi, tai ciklonas su anticiklonu jie lygiai taip pat į priešingas puses sukas ir jų ta sąveika, kaip krumpliaračių sukūrė tą labai stiprų oro srautą. Galų gale ir jo gimtinė, to oro yra kažkur tai ties poliariniu Uralu, o ten karščio tikėtis, kažkaip tai būtų naivoka, net ir šylant klimatui“, – mini sinoptikas Naglis Šulija.
Vėjai užtikrintai laikysis dvi savaites
Kartais vėjai ir neužsilaiko visą rudenį, gali būti visaip, stipresni vėjai Lietuvoje galimi ateinančias dvi savaites.
„Nebūtinai spalis ir lapkritis bus labai vėjuoti, ši savaitė bus vėjuota, o kita savaitė bus kiek ramesnė, bet irgi ramu nebus, tai ruduo, ką dar galima pridurti. Pora savaičių turėsime tokio rudeniško vėjo, tik artimiausiomis dienomis tas vėjas bus smarkesnis, smarkokas, po to ne toks smarkus ir tiek“, – mini sinoptiaks N.Šulija.
Ankstesnių metų spalio mėnesiais Lietuvoje taip pat buvo pastebėti itin stiprūs vėjai, štai 1967 Klaipėdoje ir Nidoje, o 1970 Klaipėdoje vėjo greitis siekė 40 m/s. Lapkritis, taip pat yra pasižymėjęs ne viena vėjuota diena, o 2011 Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s., o 1973 metais net 9 stotyse vėjo greitis viršijo 30 m/s (Klaipėdoje >35 m/s);
Škvalai gresia tik vasaros sezonu
Dabartiniai vėjai nieko bendro neturi su škvalais, kurie Lietuvoje siaučia tik šiltuoju sezonu.
„Škvalas su tuo neturi nieko bendro, tai visai kitos prigimties reiškinys, škvalas visada yra lokalus reiškinys, kuris būna visada kokioje nors nedidelėje teritorijoje. Škvalas būna iš atskiro debesies, gali būti aišku tas debesis, kaip puse Lietuvos, bet vis tiek tai yra atskiras debesis ir tiek, aukštas ir žemas slėgis ten ne prie ko. Ilgalaikiai ir besitęsiantys. Škvalas yra vasarinis reiškinys, dažniausiai jo veikimo vieta yra labai ribota ir t.t., todėl jis su vėju, kuris yra dabar, neturi nieko bendro. Dabar yra tiesiog rudeniški, vėjuoti orai“, – kalba N. Šulija.
