Tokių žygių organizatoriai ieško kuo patrauklesnių maršrutų ir tampa keliautojų gidais, pasakojančiais pakeliui įdomias istorijas.
Daugiau apie tai – TV3 žiniose.
Žygeiviai tikina, kad per kelias valandas pėsčiomis nueiti iš Šveicarijos į Paryžių, iš ten į Londoną ir sugrįžti atgal, yra realu.
Pajudėję iš Šveicarijos kone 100 žmonių patraukia miestelio gatvėmis, pasigroži tvenkiniais ir pradingsta miške. O už kelių kilometrų išvydę užrašą Paryžius – skuba įsiamžinti.
Pasirodo, tai ne Prancūzijos sostinė, o kaimas Jonavos pašonėje.
„Tarp kitko, turėjo Eifelio bokštą jie, taip vaidindavo, nes ten buvo toks miškų stebėjimo bokštelis geležinis“, – pasakoja žygių „Aplink Lietuvą“ organizatorius Nerijus Budrys.
Skatina pažinti kraštą
Dar kiek paėjėję – įžengia į Londoną. Tai vienas iš daugelio maršrutų, sudarytų žygių „Aplink Lietuvą“ rengėjų. Jo ilgis apie 20 km. Kiti maršrutai driekiasi aplink Kauną, Dzūkijoje, Žemaitijoje. Tikslas – ne vien pėsčiomis įveikti kuo daugiau kilometrų, bet ir pažintis su kraštu, tad organizatoriai virsta savotiškais gidais.
„Kad būtų ką pamatyt, pasižiūrėt. Vandens telkiniai, dvarai, piliakalniai, atodangos, kalvos, gražūs vaizdai, panoramos atsiveriančios“, – sako N. Budrys.
Norinčiųjų keliauti pėsčiomis po gimtąjį kraštą vis daugėja – žmonės atranda ėjimo malonumą ir naudą.
„Ir hobis, ir sveikata, nes tas ėjimas – ištvermė. Mano darbas toks sėdimesnis, nėra intensyvus, tai savaitgaliai būna fiziškai aktyvūs“, – kalba žygeivė Živilė.
„Ir sportas, judesys kažkur gamtoj, plius sužinai apie dvarus, vietoves, piliakalnius, viskas viename. Ir kartu pabūnam“, – teigia žygeivis Robertas.
„Man žygis yra meditacija, pabuvimas su savim, aplankymas gražių vietų, nes Lietuva yra graži“, – sako žygeivė Jurgita.
„Su „Aplink Lietuvą“ įdomu dėl to, kad ir gidas kartu eina, papasakoja, nes ta Lietuva didelė“, – tikina žygeivė Dovilė.
Per savaitgalį net po kelis žygius
Entuziastai atvirauja, kad per savaitgalį ir keliuose žygiuose sudalyvauja, kai kurių net kamuojantys skausmai nesustabdo
„Truputį meniskas buksuoja vienas. Bet kas savaitę stengiuosi po žygelį kokį“, – sako žygeivis Linas.
„Ir ne vien su šitais, ir dar su kelioms komandoms. Pernai tik vieną savaitgalį laisvą turėjau, per gimtadienį. Neišleido niekas, visi pažįstami sakė: nebandyk per gimtadienį išeit niekur“, – juokauja žygeivis Eduardas.
„Man žygis – tai ėjimas, kuris gydo sielą. Aš žygiuoju su daug grupių, čia antri metai, praėjau jau 300 km. Man ėjimas yra pats principas“, – tikina žygeivė Gražina.
Žygių kainos nesikandžioja
Tokie žygiai ir kainuoja – nuo kelių iki keliasdešimties eurų. Kaina priklauso nuo organizatorių siūlomų papildomų paslaugų
„Tarp 6–8 eurų. Iki 10 maksimum. Žmonės, kurie neina, jie gal nesupranta, sako, kam aš čia moku pinigus, aš galiu čia šiaip pasivaikščiot. Tu kai vaikštai, nežinai, ką tu prieisi, ar klampynę, ar užtvertą kelią. Tad jei nesinori tų, gal ne visada malonių emocijų, tai čia ištirtas maršrutas“, – komentuoja Žygių „Aplink Lietuvą“ organizatorius.
Žygeiviai tokiomis kainomis nesiskundžia.
„Kai eini kaip arkliai, tiesiai tiktai, tai nėra įdomu, o kai pažintinis, tai ta kaina nėra svarbu, realiai“, – sako Linas.
„8 eurai kol kas, metinis 35, tai čia juokas, iš tikrųjų“, – teigia dalyvė Dovilė.
„Aš, kai abonementą nusiperku, tai paskui nebeskaičiuoju. Su vienu kolektyvu šeštadienį į vieną žygį eini, su kitu sekmadienį, žiūrėk, 50 km ir yra“, – pasakoja Eduardas.
Pėsčiųjų žygiai ypač išpopuliarėjo koronaviruso pandemijos metu. Atradę seniai primirštą būdą keliauti, žmonės juo mėgaujasi vis gausiau.
Daugiau apie tai sužinokite vaizdo reportaže, esančiame straipsnio viršuje.
