Tai buvo pirmosios Lietuvoje strateginio lygmens sprendimų priėmimo pratybos, angliškai vadinamos terminu „Table Top Exercise“. Jose dalyvavo krašto apsaugos ir užsienio reikalų ministrai, grupė Seimo narių, prezidentės ir premjero patarėjai, JAV, NATO atstovai.
Apie pusę devynių ryto į Karo akademiją susirinkę pratybų dalyviai buvo suskirstyti į septynias komandas, ir atskirose patalpose sprendė, kaip reaguoti į krizių scenarijus.
„Komandos yra fiziškai atskiruose kambariuose, bet jos komunikuoja tarpusavyje, bandoma atspindėti krizės situacijas - kas kam skambintų, kas priims skambutį. Juk ne visada atsilieps Baltieji rūmai akimirksniu. Vėliau būdavo bendras aptarimas“, - BNS sakė pratybų konsultantė Eglė Murauskaitė iš Merilendo universiteto ICONS projekto.
Mokslininkės teigimu, mokymai leido geriau įvertinti, kaip Lietuvos institucijos ir NATO partneriai reaguotų į „strategiškai dviprasmiškas“ situacijas.
„Jei rusai atvažiuoja su tankais ties siena, turime labai aiškias procedūras, ką darom. O kai kažkas vyksta paribiuose, pilkojoje zonoje vyksta provokacijos, jos intensyvėja ir ne visai aišku, kas darosi, tuomet labai svarbu, kad dalyvaujančios NATO šalys pamatė, kaip Lietuva reaguoja, o lietuviai ne tik bandė susiderinti vieni su kitais, bet pamatė, kaip transatlantiniai partneriai vertina tas pačias situacijas, kur yra raudonosios linijos, kur yra skirtumai“, - teigė mo E.Murauskaitė.
Mokymai truko iki darbo dienos pabaigos. Pratybų organizatoriai ir dalyviai scenarijų neatskleidė.
„Šiandien turėjome progą pasitikrinti, kaip esame pasirengę reaguoti galimose situacijose, kurios keltų tiesioginę grėsmę mūsų šalies saugumui. Turime užtikrinti ne tik reikiamus pajėgumus, bet ir aiškų, praktikoje veikiantį sprendimų priėmimo procesą. Krizės atveju vieni svarbiausių sėkmės veiksnių – sprendimų priėmimo greitis, konkretūs veiksmai bei aiški ir tiksli komunikacija tarp sprendimų priėmėjų bei į išorę“, – pranešime spaudai teigė krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
Pasak ministro, krizės metu svarbu išnaudoti ekonominių, diplomatinių ir karinių priemonių pranašumus.
Dalyviai: gavome namų darbų
Pratybose dalyvavęs Seimo nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Vytautas Bakas BNS sakė, kad po mokymų politikai ir pareigūnai „išsiveš namų darbų“.
„Lietuvoje tokio pobūdžio renginių neturėjome, kai įvairios valstybės institucijos, dalyvaujant ir ekspertams, galėtų derinti sprendimus, pasižiūrėti bendradarbiavimą, sprendimų priėmimą“, - sakė parlamentaras.
Jo teigimu, pratybos svarbios ne tik dėl Rusijos grėsmės, bet dėl išaugusios įtampos Sirijoje ir Šiaurės Korėjoje. Pasak Seimo nario, mokymuose įvertintos ir kibernetinės, informacinės grėsmės, tarptautinio bendradarbiavimo aspektai.
Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius BNS sakė, kad pratybos „buvo labai naudingos, padėjo patikrinti sprendimo priėmimo procedūras, išryškinti ir silpnas vietas“.
„Mes visi šį tą pamatėme, ką galima patobulinti. Virtualios pratybos suteikė galimybę patikrinti sąveiką ir sprendimų priėmimo procedūrą“, - kalbėjo ministras.
Pratybas padėjo rengti JAV analitikos centras „Atlantic Council“. Su šia organizacija Krašto apsaugos ministerija neseniai pasirašė 97 tūkst. eurų bendradarbiavimo sutartį.
Anot ministerijos pranešimo, projekto metu taip pat bus surengta konferencija Vašingtone, kurioje, planuojama, dalyvaus aukšto lygmens JAV administracijos ir Kongreso atstovai, tarptautinio lygmens saugumo ir gynybos ekspertai. Baigiamasis projekto renginys įvyks Lietuvoje. Jo metu bus pristatytos projekto metu gautos įžvalgos apie reikalingas papildomas saugumo priemones regione, o atsakingoms institucijoms bus pateiktos rekomendacijos tolimesniam Lietuvos ir NATO sprendimų priėmimo proceso gerinimui.
Mokymai, kaip dirbti karo sąlygomis, kovo mėnesį po 20 metų pertraukos buvo surengti Švedijos parlamente, juose dalyvavo kelios dešimtys politikų.
